Rūgštynės: ir skanu, ir sveika

Rūgštynės gerai žinoma Lietuvoje daržovė. Iš jos lapų gaminamos įvairios sriubos, tinka naudoti ir salotose

Sodinimas, auginimas ir paruošimas

Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Europos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet plačiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių sriuba, jos pagerina šaltibarščių skonį, tinka maišyti į salotas.

Rūgštynių lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies), vitaminų C, PP, B grupės vitaminų ir karotino, yra organinių rūgščių.

Rūgštynių gydomosios savybės

Maistui vartokime tik jaunus rūgštynių lapus, kol dar neišaugę žiedynai. Jaunuose lapuose yra daugiau obuolių bei citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams šių rūgščių mažėja, daugiau kaupiasi rūgštynių (oksalo) rūgšties, kuri yra žalinga žmogaus sveikatai. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze bei akmenlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai vartoti nereikėtų. Nuo seno pastebėta, kad rūgštynės turi ir gydomųjų savybių. Jos gerina virškinimą, mažina žarnyno rūgimą, stabdo viduriavimą. Rūgštynės skatina tulžies išsiskyrimą, tinka vartoti sergant geltlige.

Liaudies medicinoje rūgštynių lapų nuoviras vartojamas nuo skrepliavimo krauju, hemorojinių ir kitokių kraujavimų. Liaudies medicina rūgštynių šaknų nuovirą vartoja organizmui stiprinti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tuo tikslu rūgštynių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį ir iš karto džiovinamos.

Rūgštynių auginimas

Rūgštynės neblogai auga bet kokioje dirvoje, bet geriausiai tinka puveningi priemoliai. Svarbu, kad dirva nebūtų piktžolėta. Prieš sėdami dirvą gausiai patręškime mėšlu, pabarstykime ir mineralinių trąšų. Sėkime eilėmis, palikdami tarp jų 12-15 cm tarpus. Sėklas įterpkime 1-2 cm gyliu. Pradeda dygti esant 2-3 laipsniams šilumos. Rūgštynės mėgsta drėgną dirvą, todėl sausrų metu palaistykime. Vienoje vietoje auginkime 2-3 metus. Auginant toje pačioje vietoje ilgiau, pradeda smulkėti lapai.

Rūgštynių priežiūra

Pavasarį rūgštynės greičiau atžels, jeigu sniegui nutirpus jas pridengsime polietileno plėvelės gaubtais. Pavasarį nepamirškime nugrėbti nušalusių rūgštynių lapų, supurenti tarpueilių, išravėti piktžolių. Skindami rūgštynių lapus, ant kiekvieno kerelio palikime bent po 1 lapą. Nuskynę papildomai patręškime į 10 l vandens ištirpinę 20 g amonio salietros ir 15 g kalio chlorido.

Pagal spaudą

Asociatyvios nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Skaityti daugiau

Viešnia iš Japonijos

Auskarėliai (Dicentra) – žvirbliarūtinių šeimos augalai, savaime augantys Japonijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje. Į Europą auskarėliai atkeliavo iš Japonijos…