Prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ketina prijungti beveik visus kuršėniškius

Siekiant atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymą, menininkės M. Dirsytės performansas vyko ir Kuršėnuose
Siekiant atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymą, menininkės M. Dirsytės performansas vyko ir Kuršėnuose

Švarus geriamasis vanduo – gyvybiškai svarbus žmonių gyvenimo kokybei, todėl būtina užtikrinti, kad kiekvienas gautų geros kokybės ir saugų vartoti geriamąjį vandenį.
Buityje ar gamybos procese naudojamas vanduo virsta nuotekomis, kurių prieš išleidžiant į gamtinę aplinką tinkamai neišvalius gali būti sukeliamas neigiamas poveikis aplinkai ir padaroma nepataisoma žala žmogaus sveikatai. Prie nuotekų tvarkymo ir vandentiekio vis dar neprisijungė pakankamai Lietuvos gyventojų, į vandens telkinius išleidžiamos ypač taršios cheminės medžiagos, o žemės ūkyje naudojamas didelis trąšų kiekis, kuris ne tik alina dirvožemį, bet ir patenka į požeminius ir paviršinius vandenis.

Siekiama prijungti dar daugiau būstų

„Šiuo metu prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos sudaryta galimybė 1265 gyventojams, arba 602 būstams, iš kurių 118 gyventojų, arba 56 būstai, jau yra prisijungę. Tai sudaro 82 proc. Kuršėnų miesto gyventojų. Iki kitų metų pabaigos bus sudaryta galimybė papildomai prisijungti dar 420 gyventojų, arba 200 būstų. Siekiame, kad centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas gautų apie 98 proc. gyventojų“, – situaciją pristato UAB „Kuršėnų vandenys“ direktorius Silvas Gedaminskas.

Jis teigia, kad šiuo metu įmonės darbuotojai intensyviai lankosi pas prie centrinių tinklų vis dar neprisijungusius gyventojus ir ragina juos tai padaryti. Prisijungimo galimybę palengvina tai, kad privačiose valdose nereikalaujamas supaprastintas projektas. Įmonė parengia projektą pati.

Apytikslė tinklų nutiesimo per gyventojo sklypą nuo jo ribos kaina – 40 EUR/m. Tokią paslaugą gyventojams teikia „Kuršėnų vandenys“, bet norintieji gali tiestis tinklus savarankiškai.

Pigesnė paslauga, noras teisingai tvarkyti nuotekas bei vandens šuliniuose trūkumas – tokias priežastis, kurios labiausiai skatina žmones jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, įvardija pašnekovas.

Galimybė tvarkyti ir patiems

Gyventojai, negalintys pasinaudoti fizine galimybe prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, turi įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius ar sertifikuotas nuotekų kaupimo talpas. Tačiau stebina šių metų rugpjūtį Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos gyventojų apklausos rezultatai – net 63,3 proc. nuotekas savarankiškai tvarkančių gyventojų nežino, kad nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai. 

Siekdama atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymo problemas Lietuvoje, Aplinkos ministerija inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas, kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje ir geria švarų vandenį iš greta pastatytos kolonėlės. Šios akcijos tikslas – žmonėms priminti, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Toks performansas buvo surengtas ir Kuršėnuose. Daugiau informacijos apie kampaniją ir tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Total
1
Dalinasi
Related Posts