Rajono Taryba nusprendė pakeisti Kuršėnų miesto (buvusios Ringuvėnų kaimo dalies) gyventojų asbestinių stogų keitimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą. Tačiau svarstant šį klausimą sulaukta kai kurių Tarybos narių netikėtų pastebėjimų. Susidarė įspūdis, kad patys Tarybos nariai pamiršo prieš tris metus duotus pažadus.
Netikėtos replikos
Turto valdymo skyriaus vedėjui Alfredui Budriui pristačius klausimą dėl Kuršėnų miesto (buvusios Ringuvėnų kaimo dalies) gyventojų asbestinių stogų keitimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo, pasigirdo gana netikėtas tarybos nario Vaclovo Motiejūno klausimas: „Tai tie gyventojai yra Kuršėnų miesto gyventojai ar ne Kuršėnų miesto ir kuo jie skiriasi nuo kitų Kuršėnų miesto gyventojų, kad jiems reikalingas atskiras aprašas?“.
Budrys patvirtino, jog buvusios Ringuvėnų kaimo dalies gyventojai dabar yra Kuršėnų miesto gyventojai.
„Kada buvo keičiamos Kuršėnų miesto ribos, jie buvo Ringuvėnų kaimo gyventojais. Kada buvo svarstomas klausimas dėl Kuršėnų miesto ribų išplėtimo, jie savo atsisakymą jungtis prie miesto motyvavo tuo, kad praras eilę lengvatų. Tarp tokių ir Vyriausybės vykdoma asbestinių stogų keitimo kaimo vietovėse programa, nes ji vykdoma tik kaimo vietovėse. Tuomet mes jiems pažadėjome, kad jei tokia programa ir toliau bus vykdoma Vyriausybės, Savivaldybė, kaip ir Vyriausybė, ras lėšų kompensuoti šiems gyventojams asbestinių stogų keitimą“, – priminė vedėjas pažadus.
Jis aiškino, jog teikiamo sprendimo esmė – pasikeitė Vyriausybės nustatyti įkainiai, todėl reikia juos pasikeisti ir mums.
Tarybos narys Algirdas Jonas Vertelis pasiteiravęs, kada programa baigiasi ir kiek yra pretendentų, išgirdo atsakymą, jog programa jau pasibaigė ir yra tik vienas pretendentas.
Tarybos narys Alfredas Jonuška į tai reagavo: „Tokios programos yra gerai, bet ignoravimas visų rajono Savivaldybės gyventojų yra negerai. Kodėl neskelbiama viena programa Kuršėnų miestui arba Šiaulių rajonui? Būtų surenkamos atitinkamos lėšos ir į paramą galėtų pretenduoti visi rajono gyventojai. Kuo išskirtinė yra viena gyvenvietė? Pažiūrėkim, kokie stogai namų aplink L. Ivinskio aikštę. Ar tokias problemas nereikia spręsti kompleksiškai, žiūrint į investicijas. Kompleksiškai tokios programos turėtų būti įtrauktos į kokio nors rajono regiono investicijas. O dabar, vienai gyvenvietei – vienas stogas. Ir tai vadinasi programa?“.
Budrys aiškino, kad kaimiškųjų seniūnijų rajono gyventojai šioje programoje dalyvauja.
Į kilusią diskusiją įsijungė ir Algimantas Gaubas, tuo metu, kai dalis Ringuvėnų kaimo buvo prijungta prie Kuršėnų miesto, buvęs rajono meru.
„Dabar aš manau, kad toks sprendimas (protokolinis – autoriaus pastaba) turėtų būti peržiūrėtas. Numatytas kažkoks laikotarpis, kurio metu galioja lengvatos. Tai galėtų būti trys ar penki metai. O dabar pastoviai daryti lengvatas neapibrėžtą laikotarpį. Manau, kad reikėtų peržiūrėti anksčiau priimtą Tarybos sprendimą“, – aiškino jis.
Martynas Rusteika priminė kolegoms, kad toks susitarimas su gyventojais buvo ir daugelis Tarybos narių pasirašė po susitarimų protokolu.
„Dabar diskutuoti ir kaitalioti, kas buvo sutarta, tikrai nereikia“, – aiškino jis.
Devyniolika Tarybos narių nusprendė vykdyti prisiimtus pažadus Ringuvėnų gyventojams.
Pakeitė ribas
Dalis Ringuvėnų kaimo gyventojų į miestiečius, kaip kokio fantastinio filmo herojai, teleportavosi 2014 metų birželio 27-osios rytą, nes išvakarėse rajono Taryba dvylikai politikų balsavus „už“, o septyniems susilaikius nusprendė praplėsti Kuršėnų miesto ribas. Į miesto teritoriją be dalies Ringuvėnų kaimo buvo įtraukta dalis Pavenčių, Daugėlių kaimų bei visa teritorija, einanti palei kelią Kuršėnai-Mažeikiai.
Taip, atseit, išsisukta iš keblios padėties. Tokių permainų neva reikia, nes pasitaikė atvejų, kad Kuršėnų miesto ribos kerta ne tik anksčiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, bet ir pateiktų įregistruoti kaimiškojoje seniūnijoje esančių žemės sklypų ribas.
Tarybos nariams prieš balsavimą buvo pranešta, kad to pageidauja gyventojai, o pageidavimą esą įrodo atlikta apklausa.
Kaip paaiškėjo posėdžio metu, kaimo prijungimą prie miesto lėmė aštuonių kuršėniškių, iš kurių du balsavo prieš Ringuvėnų prijungimą prie miesto, ir neaišku kiek, nes posėdžio metu tikslus skaičius nebuvo įvardytas, Ringuvėnų kaimo gyventojų balsai.
Toks Tarybos sprendimas papiktino Ringuvėnų gyventojus, nes šie dar prieš Tarybos posėdį raštu, kurį pasirašė 245 iš 432 gyventojų, kreipėsi į rajono merą ir Tarybą bei tvirtino nenorintys jungtis prie Kuršėnų miesto.
Po to dar keliuose Tarybos posėdžiuose buvo svarstomas Ringuvėnų kaimo dalies prijungimo klausimas.
Prieš vieną iš Tarybos posėdžių jie buvo atsiuntę 33 asmenų pasirašytą raštą, kuriame piktinamasi, kad posėdyje priimant sprendimą dėl Kuršėnų teritorijos ribų keitimo neatsižvelgta į Ringuvėnų kaimo bendruomenės poziciją.
Grupė Tarybos narių, svarstymui buvo pateikusi sprendimo projektą dėl 2014 metų birželio 26-osios sprendimo atšaukimo.
Viename iš posėdžių buvo išklausyti ir Ringuvėnų kaimo atstovai. Tačiau politikai jiems pažėrė priekaištų.
Socialdemokratų frakcijai priklausantis Raimundas Jakutis stebėjosi, kad kaimo bendruomenė gyvenvietės prijungime matė vien neigiamus dalykus. Jo frakcijos kolega Laisvūnas Neimanas kaimo bendruomenei priekaištavo, kad ji nepareiškė nenorinti prisijungti.
Socialdemokratas Vitoldas Pranas Zovė, pats gyvenantis Ringuvėnuose, Tarybos narius ragino „Ringuvėnų kaimo problemomis nekelti savo dividendų“ ir neignoruoti gyventojų nuomonės. Vidmanto Šulčiaus (Liberalų sąjūdis) nuomone, jei Tarybos nariai būtų turėję informacijos, jog kaimas nesutinka jungtis prie miesto, „gal būtų pamąstę“. Martynas Starkus (Valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjunga) taip pat pareiškė birželio Tarybos sprendimu esąs nepatenkintas.
Diskusija baigėsi tuo, kad meras Algimantas Gaubas pasiūlė dar pasitarti frakcijose, komitetuose.
Politikai, pateikę pasiūlymą panaikinti rajono tarybos sprendimą prijungti Ringuvėnus prie Kuršėnų, tąkart sakė, kad rajono savivaldybės administracijos požiūris į gyventojų nuomonę nepateisinamas. Argumentai, kad esą reikia tvarkyti rajono teritorijas, nes dabar sklypų, esančių ir kaimo, ir miesto ribose, nėra kaip registruoti, parduoti, neįtikinami.
Gundyta pažadais
Prieš tris metus, gyventojams pasipriešinus priimtam sprendimui, Ringuvėnuose kelis kartus lankėsi ir Tarybos nariai, ir administracijos vadovai.
Tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas viename iš susitikimų gyventojams žadėjo: „Tam tikros nuolaidos bus atsižvelgus į tam tikrus klausimus. Galiu užgarantuoti, kad Gedimino gatvė bus sutvarkyta suremontuota iki pat Dainių gatvės, vandentvarkos projektas bus vykdomas ir medicinos punktas paliks, ir biblioteka”.
Lukšas įrodinėjo, kad Ringuvėnus prie miesto prijungti būtina, rengiant Kuršėnų miesto ribų keitimo planą, kad kaimo gyventojai nuo to nenukentės.
Ringuvėniškiai teiravosi, kodėl imtasi jų kaimo, o ne, tarkime, Micaičių, valdininkus kaltino slapukavimu.
Susitikimo dalyviams buvo išdalintos rajono Tarybos protokolinio sprendimo, kuriuo ketinama visai prijungiamai teritorijai taikyti lengvatas, projekto kopijos.
Protokoliniame sprendime buvo nustatytas neapmokestinamų sklypų 1,5 hektaro ploto dydis. Vandentvarkos projektas būtų įgyvendintas 2015-2018 metais kartu su Kuršėnų miesto teritorija, kurioje dar nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų. Taip pat pažadėta Savivaldybės specialioje aplinkos apsaugos rėmimo programoje sukurti asbestinių stogų dengimo programą 35 namams, be apribojimų leisti laikyti iki dešimties naminių gyvulių, nepanaikinti Ringuvėnų bibliotekos ir ambulatorijos, pateikiama kitų pažadų.
Sutapimas ar ne. Tačiau posėdžio, kuriame buvo svarstomas aprašo pakeitimas, dieną buvo prabėgę lygiai trys metai, kai Ringuvėnų kaimo gyventojai atsibudo miestiečiais, o politikams jau knietėjo atšaukti savo pažadus.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
