„Kaip Anupras su autobusais pykosi“
Kuršėnuose, Daugėlių paviete, gyvena senjoras-pensininkas-neįgalusis Anupras. Kadangi sveikatytė vis šlubuoja, jam dažnai reikia vykti į Kuršėnus pas medikus. Tai štai! Vyksta Anupras 8.05 autobusu į miestą. Atliktos visos procedūros, paimti vaistukai, Laikas namo. Laikas normalus – 10.55. Ateina Anupras į sustojimą, o ten tuščia, Net keista. Žvilgt į tvarkaraštį, akytės netiki. Ankstesnis autobusas – 10.52, o kitas – 12.52. Būtų kojytės lankstesnės, būtų tapu-tapu. Ale kad jos nebeklauso. Taksi – 3 eurai. Anuprui tai pusė dėžutės vaistukų. O taksi tik zvimbia Daugėlių link…
Šią karčia piliulę nurijęs Anupras sulaukė autobuso ir grįžo namo.
Rinkimų dieną, sekmadienį, atlikęs rinkėjo pareigą, Anupras vyksta į miesto kapines gėlyčių trokštančių pagirdyti. Pažvelgia į turima grafiką… Liuks!
Autobusu išvyksta iš Daugėlių 16.30. Geras laikas, patogu bus ir grįžti. Apie 18 valandą ateina sustojiman ir žiopso. Apie 15 minučių – autobuso „nė znoko“. Žiūri Anupras – kabo kažkoks cilindras su raidėm bei skaičiais, kurį kažkodėl visi sukinėja. „Pabandysiu“, – nusprendė Anupras. Sukiojo sukiojo ir tik stebėjosi – visa savaitė su penktadieniu – vienoks grafikas, šeštadienį – kitoks, o sekmadienį – dar kitoks. Dar „žavingesnis“. Autobusas važiuoja 14.15, po to tik 17.00. Anuprui tai nelabai patiko. „Tikriausiai klaida“, – pagalvojo senolis. Nusprendė, jog protingiausia šiuo atveju – kompiuteris. Kas iš to, kad matei grafiką. Galva tai ne „kompas“. Paprašė kaimyno anūko pažvelgti į kompą, ieškant Kuršėnų autobusų parko miesto maršrutų grafiko. Mažius sutiko. Nustatė, jog autobusas 16.30 vyksta. Kiek vėliau šaukia: „Dėde, kad tas grafikas atnaujintas 2018-02-15, bet jau po to grafikai keitėsi du kartus“.
„Bandysiu telefonu aiškintis“, – tarė sau Anupras. Skambutis į Kuršėnų autobusų stotį. Malonus atsakymas ir iš karto pareiškimas: „Mes tik dispečerės“. Suka Anupras autobusų parko administracijai. Atsakymas ne toks malonus: „Čia mes ne prie ko. Viską reguliuoja Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos skyrius“.
Atsiduso Anupras, bet užsispyrimas nugalėjo – skambina ten. Pažada išsiaiškinti. Klausia telefono numerio ir pažada informuoti. Nesulaukęs jokios informacijos, Anupras už savaitėlės vėl skambina. Pasirodo – ten niekas nieko nežino ir nesigilino… Gražu! Paprašytas Anupras išdėsto problemas. Atsakymas – tirti keleivių srautai, todėl taip ir nutarta. Todėl niekas grafikų nesvarstys ir nekeis, nes tai yra pinigai, kurių ir taip trūksta…
Klausimas, kodėl internete – seni grafikai? – lieka ore, nes negalime kontroliuoti ką rašo Kuršėnų autobusų parkas! Nurodinėti galime – kontroliuoti ne! Į klausima, kodėl miestan švenčių dienomis siunčia mažyčius autobusus, atsakymas: Kokie yra, tokie važiuoja“. Tai ką daryti invalidams su vaikštyne ar vežimėliu! Atrodo, jog tai visiems „dzin“. Bandė Anupras tikrojo grafiko prašyti vairuotojų. Tačiau išgirdo: „Mes neturime, vykite į autobusų stotį“. Pakluso Anupras. Užsuko. Darbuotoja: „Tai be reikalo, Nuo birželio 1-osios vėl keisis!“
Birželio 1-ąją, nematydamas sukioklyje jokio naujo grafiko, Anupras skambina į autobusų stotį. Maloni dispečerė paaiškina: „Taip keisis, bet dar nepatvirtino“.
O kol Anupras laukė ir mąstė, tvarkaraštis dar kartą pasikeitė.
Pensininko Anupro vargus užrašė kaimynas Antanas
