Antradienį kukliai, bet iškilmingai, Kuršėnuose paminėtos 1948-jų metų trėmimo, kuris buvo pavadintas „Vesna“, 70-osios metinės. Vakare tremtiniai ir politiniai kaliniai dalyvavo akcijoje „Uždek 100 žvakių Lietuvai“.
Paminėtas skaudus jubiliejus
Antradienį į Kuršėnų Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčią rinkosi žilagalviai kuršėniškiai. Visus juos čia subūrė minimos „Vesna“ trėmimų 70-osios metinės. Paminėjimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kuršėnų parapijos klebonas monsinjoras Vytautas Kadys.
Po Mišių, nešini Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo vėliava, buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai pasuko 1941-ųjų metų trėmimų kryžiau link. Trumpai stabtelėję ir sukalbėję maldą, pasuko prie Tremtinių kryžiaus.
Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo vadovė Marija Šadlauskienė priminė 1948-ųjų įvykius.
„Operacijos kodiniu pavadinimu „Vesna“ metu, 1948 metų gegužės 22-23 dienomis, iš Lietuvos buvo ištremta 39.766 asmenys. Tai net kelis kartus daugiau, nei buvo planuota. Skaudžiausia tai, kad kartu su tėvais išvežti vaikai ar tremtyje gimusieji kūdikiai, nebuvo laikomi tremtiniais“, – sakė M. Šadlauskienė
Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo nariai, moksleiviai, pilietiški kuršėniškiai nusilenkė ištremtųjų atminimui: supleveno žvakučių liepsnelės, subaltavo gėlių žiedai, skambėjo Kuršėnų tremtinių choro atliekamos giesmės prie Tremtinių kryžiaus bei prie Paminklo partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Prie paminklo rezistentams susirinkusius pasveikino Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja Ada Grakauskienė, gimusi tremtyje, Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas, filialo pirmininkė Marija Šadlauskienė.
Padėta gėlių, dalintasi prisiminimais
Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro tikybos mokytojas Remigijus Čepas su mokiniais vyko į Pavenčių ir Kuršėnų geležinkelio stotis, iš kur gyvuliniais vagonais į tolimiausius Sibiro kampelius: Krasnojarską, Buriat Mongoliją, Igarką buvo vežami Kuršėnų krašto žmonės. Prie paminklų uždegtos žvakutės, padėta gėlių.
Minėjimo dalyviai ir svečiai vidurdienį rinkosi į rajono Kultūros centrą, kur Kuršėnų Meno mokyklos jaunieji atlikėjai, jų mokytojai surengė koncertą. Lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūrinius atliko vokalinis ir styginių instrumentų ansambliai, koncertinių kanklių trio bei kanklininkė Viktorija Maneikytė, akordeonų orkestras, dainavo solistės: Roberta Štulcaitė, Goda Jagminaitė, Karmela Križiūtė, Urtė Jocaitė, Deimantė Aušbikavičiūtė ir Kotryna Lučinskaitė bei Kultūros centro vokalinis duetas Emilija ir Mykolas. Ilgesingas dainas atliko ir Kultūros centro
politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremties varpai“
Prie arbatos puodelio tremtiniai dalijosi išgyventais prisiminimais.
Kurtuvėnuose gimęs ir augęs Kazimieras Jucas sakė, kad buvo išvežtas kartu su tėvais, broliu bei seserimi 1951-ujų rudenį.
„Atvažiavo stribai anksti ryte, apie 5 valandą, davė dvi valandas susiruošti ir išvežė į Kuršėnus, o vėliau į Šiaulius, o iš ten į Irkutsko sritį, Taišeto rajoną. Kelionė truko 19 parų. Taisėte mus pasiėmė pirkliai ir mus nuvežė dar už 80 kilometrų į Pokrovkos kaimą. Ryte išėjome į lauką, o ten sniegas, didžiuliai kalnai. Mims vaikams tai buvo didžiulis įspūdis.Apsigyvenome pas kaimiečius. Po kelių dienų pradėjau dirbti katilinėje, kur teko pjauti malkas. Pramokus rusų kalbos, įkalbėtas draugų ėmiau lankyti mokyklą už 24 kilometrų nui Pokrivkos. Po Stalino mirties pasijutome laisviau Tėvui pavyko gauti leidimą persikelti į Biriusinską (Suetiką). Iš ten vėliau grįžome į Lietuvą. Darbą gauti buvo sunku. Teko apsigyventi Naujojoje Akmenėje, o Vėliau Kuršėnuose“, – dalijosi prisiminimais vyriškis,kuris daug metų pradirbo Kuršėnų miškų ūkyje tiekėju.
„Kuršėnų vyniotinio“ autorė Eugenija Dragūnienė 1948 metų pavasarį matė, kaip buvo vežami Kelmės krašto žmonės.
„Ėjome į gimnazija, įsikūrusią buvusiame dvaro pastate. Rytas buvo toks gražus, švietė saulė, žydėjo alyvos. Eidami gatve matome, kad važiuoja vežimas paskui vežimą, o atėję į gimnaziją savo klasėje pasigedome šešių draugų. Iš mokytojos sužinojome, jog jie jau negrįš į gimnaziją. Mes mergaitės puolėm verkti, o vėliua nuėjom į mokyklos parką, kur berniukai sudainavo „Palinko liepa šalia kelio“, – dalijosi ji prisiminimais.
Pasak E. Dragūnienės, į Sibiro lagerius ji buvo išvežta 1951 metais, kai nuteisė už antitarybinę veiklą.
Moteris pasakojo, kad po daugelio metų teko lankytis KGB rūmuose ir vaikams parodyti kamerą, kurioje kalėjo pusę metų.
Žvakelės
Vakare Kuršėnų L. Ivinskio aikštėje susirinko mokyklų atstovai, tremtiniai. Jie prisidėjo prie akcijos Lietuvoje, išdėliodami žvakutėmis žodį „Lietuva“.
Politinė kalinė Eugenija Dragūnienė skaitė mirusios tremtinės Jadvygos Ginčienės eiles.
Tremtinė Ada Grakauskienė papasakojo savo šeimos išgyvenimus tremtyje.
Uždegus žvakutes, visi giedojo Lietuvos himną. Kuršėniškiai dar ilgai aikštėje dalijosi prisiminimais.
Saulius JUŠKEVIČIUS
