Naisiuose, poeto Zigmo Gėlės gimtinėje, įteikta Zigmo Gėlės-Gaidamavičiuas vardo premija už pirmąjį poezijos debiutą. 41-uoju premijos laureatu už pirmąją poezijos knygą „Roma“ tapo Mantas Balakauskas, o Poetų parke Sereikiuose buvo pasodintas 41-as parko medelis.
Įteikta 41-oji premija
Į Naisių literatūros muziejų susirinko rašytojai, poetai, literatūrologai, premijos sumanytojai, steigėjai, rajono savivaldybės vadovai, kultūros, švietimo darbuotojai, poezijos mylėtojai iš Naisių, Meškuičių, Šiaulių rajono ir miesto bei apskrities vietų.
Šventė prasidėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fleitininko Andriaus Radziukyno atliekamu kūriniu.Balakausko eilėraščius, sudėtus į pirmąją knygą, apžvelgė Šiaulių rajono Zigmo Gėlės literatūros premijos skyrimo komisijos narė, Šiaulių universiteto docentė, daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė.
Pasak jos, tai gražiai suderinta Romos tema ir idėja. Pasaulio civilizacijų centro idėja ir kartu šiuolaikinio žmogaus, postmodernaus žmogaus, jausena suskilusiam pasauliui.
„Tai knyga apie šiuolaikinio žmogaus jauseną – kas jis toks, kaip gyvena šiame pasaulyje, ką jame išgyvena. Visa tai išreikšta Senovinės Romos civilizacijos pavyzdžiu. Mes pažįstame šiuolaikines banalias mūsų realybes, apčiuopiame kultūros artifaktų ar sugrįžtame į „sūnaus palaidūno“ vartotojišką kultūrą. Knygoje senovinė kultūra persipina su šiuolaikine banalia vartotojišką kasdienybe. Autorius puikiai moka žaisti žodžiais. Kai kuriuose eilėraščiuose net vienas žodelis išgauna netikėtą poetinį tekstą“, – sakė D. Maskoliūnienė.
Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis, pasveikinęs laureatą, įteikė premiją, padėkos raštą ir pereinamąjį prizą, kuriame išgraviruotas ir naujojo laureato vardas. Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė užrišo vardinę juostą.
Sveikinimo žodžius tarė LR Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės padėjėja Gitana Kudulienė, Kultūros centro direktorė Jovita Lubienė, Šiaulių miesto „Romuvos“ gimnazijos mokytoja Vida Norvaišienė, Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė, kiti šventės dalyviai.
Manto Balakausko pirmąją poezijos knygą „Roma“, už kurią jam ir buvo skirta premija, apžvelgė ir literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė.
Muzikinius sveikinimus premijos laureatui dovanojo Naisių mokyklos ansamblis bei Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos ansamblis „Fresco“ (vadovė Aušra Kardašienė).
Visi nekantriai laukė 41-ojo nominanto poezijos posmų. Jis, nuoširdžiai padėkojęs už įvertinimą, perskaitė kelis savo eilėraščius.
Kita renginio dalis tradiciškai nusikėlė į Sereikius (porą kilometrų už Naisių), kur kukliose kaimo kapinaitėse, šalia bažnytėlės, ilsisi šio krašto poetas Zigmas Gėlė. Poeto atminimas buvo pagerbtas eilėmis, ant kapo pamerktos gėlės.
Šventė, kaip ir kasmet, baigėsi greta kapinaičių ošiančioje laureatų giraitėje, kurioje nominuotos poetės moterys sodina liepaites, vyrai – ąžuoliukus. Šių metų laureatas M. Balakauskas pasodino savo ąžuoliuką.
„Esu žmogus kultūroje…“
Apie save M. Balakauskas sakė, jog jis rašo eiles, užsiima kultūrine veikla, dalyvauja asociacijos, kuri anksčiau leisdavo jaunųjų autorių almanachą, o dabar – penkių jaunų autorių rinktinę, veikloje.
„Prie knygos eita tikslingai. Bendraamžiai jau 23-ejų išleido pirmąsias knyga, o aš tik pradėjau rašyti. Rašiau iškart tik vieną knygą, o ne 3-4 kaip kiti. Buvau susitelkęs tik į vieną darbą. Laikas bėgo, knyga formavosi, o kai viskas susiklostė – tai ir pasirodė. Tai knyga apie šiuolaikinį žmogų. Knygos istorinis kontekstas tik pagilina aspektą“, – sakė premijos laureatas.
Paklaustas, ką jam reiškia Zigmo Gėlės premija, laureatas atsakė: “Man tai reiškia pripažinimą, nes ji svarbi jaunam žmogui, autoriui, išleidusiam pirmąją knygą, nes premija duodama tik kartą gyvenime. Išleidęs pirmąją knygą tu ją arba gauni, arba ne, o tai įgauna prasmę“.
M.Balakauskas atviravo, kad apie kitą knygą kol kas negalvoja, o poezija yra nenuspėjamas dalykas.
Į „Kuršėnų krašto žinių“ klausimą: „Kiek istoriko specialybė padėjo rašant knygą?“, M. Balakauskas atsakė: „Pradžioje nenoriai įsileidau istorinius kontekstus. Tik kai juos įsileidau, atsirado konceptas ir atsipalaidavimas rašyti. Tik kai įsileidau tai, ką gerai suprantu, pradėjau tikslingai kurti, tikslingai rašyti“.
Autoriaus nuotr.
Rimantas PETRAITIS