Kauno „Žalgirio arenoje“ jau penktą kartą vyko „Olimpinio švietimo forumas“, kurio tema „Sportas + švietimas = 21 amžiaus galimybės“. Visi pranešimai sukosi apie sportą kaip universalią žmogaus ugdymo priemonę.
Universali priemonė
Šis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) renginys tapo savotiška tradicija kasmet apžvelgti, kokios yra naujausios ugdymo per sportą tendencijos. Renginyje pranešimus pristatė penki lektoriai, o jų klausėsi apie 450 pedagogų ir savivaldybių sporto specialistų.
Šiame renginyje dalyvavo ir didelis būrys mūsų rajono pedagogų. Projekte aktyviai dalyvauja tiek bendrojo ugdymo mokyklos, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Sportas yra kelias žmogui į geriausią vietą pasaulyje, kur gyvenama ilgiau, sveikiau ir laimingiau. Todėl ypač svarbus žmogaus ugdymas pasitelkiant sportą. Norėdamas tobulėti, žmogus turi siekti daugiau, dažnai lenktyniauti su savimi. Labai svarbu, kad žmogus gebėtų išnaudoti beribį savo potencialą. Drauge su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Kūno kultūros departamentu turime bendrą tikslą, kad kiek galima daugiau vaikų per sportą ugdytų savo asmenybes, taptų žmonėmis, kurie turi kompetencijas ir ambicijas Lietuvą padaryti ta geriausia vieta“, – forumo atidarymo kalboje sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
„Džiaugiamės, kad forume vėl vos sutalpiname visus norinčius išgirsti neformalaus ugdymo naujoves. Viena jų – sportas, kuris yra universali priemonė žmogui-asmenybei auginti. Tai priemonė, kuri pirmiausia ugdo žmogų, tik po to – sportininką. Sporto pagalba atrandame tokių dalykų, kurie labai praverčia gyvenime“, – sveikindama iš visos Lietuvos susirinkusius dalyvius kalbėjo LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė.
Sportas – emigracijos sprendimo būdas?
Forumo pradžioje tarptautinių ryšių vadovė Vivienne Holt paskaitoje „Ateitis Lietuvai: kodėl fizinis ugdymas ir sportas turi rūpėti“ bedė pirštu į aktualią mūsų šalies problemą – emigraciją.
„Lietuva – jauna šalis, 26 procentai gyventojų neturi 25 metų, todėl labai svarbu investuoti į jaunus žmones. Statistika rodo, kad kasdien Lietuvą palieka apie 12 žmonių. Pastarieji dažniausiai išvyksta, nes nesieja savo ateities su šia šalimi, dirba nuobodų darbą, jo darbdaviams nepatinka pokyčiai arba jie nesijaučia, kad būtų vertinami jų įgūdžiai“, – kalbėjo ji.
V. Holt nuomone, sportas ir fizinis aktyvumas gali tai pakeisti ir netgi atnešti sėkmę Lietuvai ateityje. 25 metų darbo patirtį švietimo sektoriuje turinti Didžiosios Britanijos atstovė paminėjo šešis pagrindinius sporte įgyjamus įgūdžius, atnešančius didelę naudą gyvenime.
Tarpu jų yra tokie kaip psichologinis tvirtumas, laimėjimų alkis, komunikacijos ir darbo komandoje įgūdžiai.
„Paprastai darbdaviai iš jaunų žmonių nori kūrybos, atgalinio ryšio, nepriklausomybės, pasitikėjimo savo jėgomis, problemų sprendimo, atsakomybės ir kitų savybių. Tokiems nereikia akademinio diplomo. Visa tai gali būti vystoma per fizinį aktyvumą“, – teigė ji.
Sėkmės receptas – ugdymas per sportą
Docentė daktarė Brigita Miežienė pristatydama temą „Socialinis kapitalas ir jo reikšmė fizinio aktyvumo bei sporto motyvacijai“ akcentavo faktą, kad šiuolaikinis jaunimas patiria fizinio aktyvumo stoką, o tai vyresniame amžiuje pasireiškia lėtinėmis ligomis. Pranešime buvo kalbama apie mokinių socialinio kapitalo reikšmę sveikatos, psichologinės būklės suvokimui, su sveikata susijusiam elgesiui.
Konsultacinės įmonės „Kitokie projektai“ partneris ir konsultantas Žilvinas Gailius temoje „Šiuolaikinis ugdymas. Kur žvelgiame, kur einame“ supažindino su šiuolaikinio pasaulio tendencijomis, su kuriomis susijusios artimiausioje ateityje reikalingos kompetencijos.
„Ugdytojams reikia suprasti ir apsispręsti, į ką orientuojamės – tik į sėkmingos karjeros siekimą, ar ir į gebėjimą įveikti sunkumus bei išgyventi nesėkmę, kad vaikai būtų ištvermingesni, labiau savimi pasitikintys, gebantys atsitiesti po krizės, ir tiesiog mokytųsi gyventi sveikai ir laimingai“, – teigė jis.
Paskaitoje „Kaip XXI a. kompetencijos išties veikia ugdymo įstaigose ir sporte“ edukatorius Andrius Guginis kvietė nebijoti leisti vaikams eksperimentuoti ir „deginti“ su jais laiką. „Sukurkime saugią aplinką vaikams atsiskleisti, fiksuokime atradimus ir juos integruokime į tolesnį vaiko mokymąsi. Tam naudokime ne tradicines, o sužaidybintas užduotis, suteikime vaikams supergalių ir dalyvaukime su jais kiekvienoje veikloje“, – sakė jis.
Anot lektoriaus, šis modelis jau išbandytas su vaikų futbolo treneriais: „Jie ima suprasti, kad žaidimas yra ne tik rezultato siekimas, bet ir procesas, kuris padeda vaikui vystant tokias XXI amžiaus kompetencijas, kaip bendradarbiavimas ir asmeninis augimas“.
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė paskaitoje „Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą sportinės veiklos metu“ atsakė į klausimus, kodėl svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą sportinės veiklos metu ir kaip tai pasiekti.
„Leiskime vaikams jausti ir tuo pačiu mokykime juos tinkamos jausmų raiškos, parodykime, kad nesame vienodi, tačiau tuo pačiu esame lygiaverčiai, leiskime vaikams suprasti, jog kiekvienas esame stipresnis ar silpnesnis kažkokioje srityje, padėkime mokytis spręsti konfliktus, pastebėkime ir skatinkime pastangas, o ne rezultatą“, – ragino VšĮ „Laimingas vaikas“ įkūrėja ir vadovė.
Olimpinio švietimo abėcėlė
„Smagu, kad forumas vyksta jau penkti metai, kiekvieną kartą jis užauga, o tai rodo, kad einama tinkamu keliu. Turime pedagogų, kuriems rūpi, kaip ugdomi vaikai, kokios šiuolaikinės mados, tendencijos, kaip rasti geriausią sprendimą“, – kalbėjo vienas iš renginio vedėjų Robertas Petrauskas.
Pasak TV laidų vedėjo ir rašytojo, visi norime, kad būtume sveika tauta, o judantys ir sportiški vaikai – įvairiapusiai, socialiai atsakingi, emociškai išsilavinę.
„Sportas tai duoda. Bet žinome, kad sportas šiais laikais keliauja į profesionalią pusę, kur akcentuojamas rezultatas ir pergalė. Vienas iš šimto tampa profesionalu, keliauja į olimpines žaidynes, o kur kiti 99? Tikslas – kad visi 100 jaustųsi gerai, – pastebėjo R. Petrauskas. – Ne visi galime būti profesionalai, olimpiniai čempionai, bet ir nebūtina. Svarbiausia, kad būtų masiškumas, bendruomeniškumas, komanda, kad patirtų malonumą. Nesvarbu, žaidžia krepšinį, futbolą, kvadratą, ledo ritulį, bėga ar kvailioja, svarbu, kad tai daro kartu ir jiems nuo to malonu. Šis forumas prie to prisideda, tą idėją reikia skleisti. Tai olimpinio švietimo abėcėlė“.
Ilona VAIČIULIENĖ
Kuršėnų sporto mokyklos direktorė
