Greitėjantis ritmas ir psichologinis spaudimas pirmauti visose gyvenimo srityse reikalauja didelių asmens pastangų. Šiuolaikinėje visuomenėje įsigalėjusi vartojimo psichologija tarsi apibrėžia asmens laimingumo principą, grįsta finansinėmis galimybėmis ir norų išpildymu. Asmeniui suformuojamos nuostatos, jog jo laimė priklauso nuo daiktų, instinktų ir pojūčių patenkinimo, visuomeninio statuso, sveikatos gerbūvio. Medijos kanalais akcentuojama prabangos svarba, kuri neatsiejama nuo sėkmingo žmogaus įvaizdžio. Kartu propaguojamas lengvabūdiškas gyvenimo ritmas, kaip savotiška atsipalaidavimo priemonė, kuriai pasiekti skatinami instinktų proveržiai. Apie asmenį sprendžiama iš to, ką asmuo turi ir gali sau leisti. Gyvenimo prasmė įstatoma į materialinio gerbūvio rėmą, į antrą planą nustumiant asmens vidines ir dvasines vertybes. Toks vertybinio pamato nustūmimas tarsi užblokuoja tikruosius asmens būdo bruožus ir asmenines vertybes, subanalina jas iki masės psichologijos tipažo. Todėl iškeliami tikslai ir jų pasiekimo būdai skatina, neatsižvelgiant į savo sveikatą ir žmogiškų vertybių išsaugojimą, dėti dideles pastangas užbrėžtos materialinės siekiamybės link. Žmogaus tikslu tampa pranašumas kitų atžvilgiu, galimybė patenkinti savo poreikius, daryti įtaką kitiems. Vaikydamasis materialinių vertybių, asmuo įklimpsta į egoizmą, kuris reikalauja vis didesnio dėmesio sau, paradoksaliai save eikvojant ir sukeliant pavojų savo sveikatai bei tarpasmeniniams santykiams. Todėl asmuo dažnai toje situacijoje susiduria su išsekimu, pasireiškiančiu asmens mąstymo ir veiklos darnumo išderinimu.
Keldamas savo gyvenimo tikslus, asmuo susiduria su vis daugiau įsipareigojimų, be kurių įvykdymo, rezultatai nėra pasiekiami. Neišvengiamai įsipareigojimai reikalauja iš asmens jų vykdymo nuoseklumo, nes jų nesilaikymas turi neigiamų pasekmių ne tik jam, bet ir jo artimai aplinkai. Greitai nepasiekiamas tikslas sukelia nusivylimą, nepasitenkinimą, vidinį diskomfortą, kartais priveda iki kompleksų atsiradimo. Nebesusidorojant su uždaviniais, silpsta asmens sveikata ir gali pasireikšti nervinis išsekimas. Nervinis išsekimas skatina nuovargį, dėl jo mažėja darbingumas, žvalumas, asmuo jaučiasi pavargęs net ir nedirbdamas. Anksčiau mėgtas darbas pasidaro nebeįdomus, per sunkus, o dirbant per prievartą pasireiškia įtampa ir dirglumas. Asmuo sunkiai užmiega, anksti nubunda, dienos metu dažniausiai jaučiasi mieguistas. Jaučia skausmus širdies plote, pilvo srityje, svyruoja kraujo spaudimas, prieš akis plaukioja juodos dėmės, gausiai prakaituoja, skundžiasi apetito stoka, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu, moterims išryškėja frigidiškumas, sutrinka mėnesinių ciklas. Nuskursta asmens veiklumas, išsikreipia santykių svarba, nukenčia šeiminiai ir visuomeniniai santykiai. Todėl gali nutikti taip, jog iškelti gyvenimo tikslai ir jų neįgyvendinimas sužlugdo žmogaus dvasinę pusiausvyrą, asmuo suserga nervinėmis ligomis arba netenka gyvenimo prasmės.
Nervinio išsekimo patologija
Nervinis išsekimas, kuomet asmuo jaučiasi abejingas ir apatiškas, skatina neurozės pasireiškimą, neadekvačius veiksmus, dvasines ir psichines ligas. Nervingas žmogus yra neramus. Jis negali ramiai pabūti, nepaliaujamai juda, asmens žvilgsnis klaidžioja aplink nesusifokusuodamas ilgiau į vieną objektą. Jo veiksmai tampa nedarnūs, nuolat skubūs, į kiekvieną situaciją asmuo reaguoja nervingai, greitai netenka pusiausvyros. Nervingas žmogus šeimoje išbalansuoja santykių pusiausvyrą. Asmeniui kliudo menkiausios smulkmenos, jis jautriai reaguoja į sutuoktinio pastabas, kritiškai vertina vaikų išdaigas, kurios natūraliai susijusios su augimo etapais, darosi nepakantus kaimynų atžvilgiu. Konfliktų metu kalba piktu tonu, garsiai, ir daug. Dėl išsakomų nepasitenkinimų užstringa kalba, išdžiūsta burna. Asmens kūno raumenys įsitempia, pradeda dažnėti kraujo spaudimas ir širdies plakimas. Nestabdomas žmogus gali įsijausti, atsiranda agresijos požymių, viena pikta mintis keičia kitą, praranda savitvardos kontrolę, gali pyktį imti reikšti veiksmais. Darbo kolektyve nervingas žmogus sukuria neigiamą atmosferą savo išsakomais nepasitenkinimais ir, dažniausiai nesąmoningai provokuodamas konfliktus, sukelia priešiškumą su juo bendraujantiems asmenims, dėl ko nukenčia viso kolektyvo darbo kokybė ir nuotaika. Irzlumas sukelia kitiems asmenims įtampą, dėl ko kyla ginčai ir konfliktai. Nervingi žmonės darbo metu visuomet yra užsiėmę, skuba, žeria pastabas ir pamokymus kitiems, beveik niekada neturi laiko, imasi įvairiausių darbų nesugebėdami skirti svarbių darbų nuo antraeilių, dažnai vėluoja atlikti užduotis, jų darbo vieta netvarkinga, bendraudami su klientais rodo akivaizdų nepasitenkinimą ir nepagarbą, tokių asmenų darbo efektyvumas neatitinka įdėtų pastangų ir neduoda gerų rezultatų. Nervingas žmogus, kuris nespėja atlikti savo darbo laiku, jaučia papildomą įtampą, kuri blogina jo jau ir taip išsiderinusią psichiką. Toks asmuo yra lydimas nuolatinių konfliktų kiekvieną dieną įvairiose gyvenimo situacijose. Jis reiškia savo nepasitenkinimą jį aptarnaujančiam personalui, pykstasi su nepažįstamais asmenimis, veliasi į santykių aiškinimąsi, pykčio priepuolio pagautas gali pradėti smurtauti, pilnai nesuvokdamas galimų savo poelgio pasekmių. Toks asmuo vairuodamas autotransporto priemonę sukelia grėsmę saugumui, nes išsiblaškymas, pykčio protrūkiai trukdo racionaliai orientuotis eismo procese. Dėl išbalansuotos psichinės būsenos, pakantumo stokos ir nesusivaldymo, asmuo nesąmoningai kenkia sau. Ieškodamas atsipalaidavimo būdų, dažnai pradeda svaigintis psichoaktyviosiomis medžiagomis, siekdamas greičiausio atsipalaidavimo rezultato, dėl ko dar labiau sudirgsta asmens savijauta.
Kaip stabilizuoti pusiausvyrą?
Norint normalizuoti nervų sistemą, patartina puoselėti savo aplinką, suteikti jaukumo namams, palaikyti švarą, namų interjere vengti tamsių atspalvių, per ryškaus ir nepakankamo apšvietimo, vėdinti patalpas. Norint pailsėti labai svarbu triukšmo sumažinimas, po darbo dienos vengti garsios muzikos, atsirinkti informaciją, kurią pateikia sklaidos priemonės. Per didelis ir skirtingas informacijos kiekis neigiamai veikia asmens suvokimą, mažina darbingumą, blogina savijautą. Labai svarbu keisti savo įpročius. Sveiki įpročiai padeda ilsėtis nervų sistemai, tuo metu blogi įpročiai tampa sunkia našta, reikalaujančia nuolatinio dėmesio. Reikia optimaliai išnaudoti savo laisvalaikį, šį laiką planuoti kartu su visa šeima, kad nenukentėtų asmeniniai santykiai ir laikas būtų išnaudotas prasmingai. Dirbant protinį darbą labai svarbus yra fizinis aktyvumas, kadangi netenkama žvalumo ir sveikos energijos. Asmeniui rekomenduojama planuoti atostogas iš anksto. Atostogų metu nereikia apsikrauti per dideliu aktyvumu, stengtis kuo daugiau pamatyti ir patirti. Nervinio išsekimo nualintam asmeniui patartina pasirinkti ramesnes atostogų vietas, būti daugiau gamtoje. Atostogų laikas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, yra naudingas bet kuriuo metų laiku, vasaros šurmulys dažnai veikia neigiamai ir išderina.
Nervų liga – neurozė
Neurozė, tai psichogeninė liga, pasireiškianti dėl vidinės įtampos, nepasisekimų, asmenį žeidžiančių konfliktų su aplinka. Neurozė siejama su civilizacija ir miestų augimu. Dažniausiai šia liga suserga miestiečiai, nedirbantys fizinio darbo. Neurozes įtakoja protinis pervargimas, įtemptas darbas, ilgalaikė nemiga, infekcinės ligos, alkoholizmas, galvos smegenų traumos.
Psichika yra žalojama kuomet asmeniui nuolat tenka slopinti savo emocijas. Neuroze gresia susirgti tuomet, kai nebepajėgiama objektyviai įvertinti traumuojančios situacijos, nebesugebama sukaupti valios ir prislopinti nemalonių išgyvenimų. Konfliktiniai santykiai šeimoje yra viena pagrindinių neurozės priežasčių. Labiausiai paveikia santuokinio neištikimybė, charakterių skirtingumas, netolerancija kito pomėgiams, konfliktų skatinimas ir provokavimas, skirtingos ir ginamos nuomonės, neatsižvelgiant į partnerio mąstymo savitumą, kaltinimai, įžeidinėjimai, ginčai, varžymasis tarpusavyje, nepasitenkinimas lytiniu gyvenimu, pavydas. Neurozės pasireiškimui taip pat didelę reikšmę turi nesėkmės darbe, ypatingai veikia neigiamas požiūris į savęs realizaciją, kuomet darbinė veikla atrodo beprasmiška, neduodanti apčiuopiamų rezultatų. Neigiamai veikia šeimos narių, artimiausių žmonių nesėkmės, ligos, finansiniai nuostoliai.
Neurozė ir sveikimas
Esant neuroziniam sutrikimui, asmuo kviečiamas įsisąmoninti tai, jog jo gyvenimo būdas juda neigiama linkme, kuri nesudaro pagrindo asmens džiaugsmo puoselėjimui. Asmuo turi atrasti savo veikloje kritinius darinius, kurie skatina nervų sistemos alinimą. Susivokimui geriausiai padeda profesionali psichoterapija, kuomet kvalifikuotas specialistas – terapeutas – gali adekvačiai įvertinti situaciją ir padėti susidaryti veiksmų planą krizei įveikti. Norėdamas pakeisti ne ta linkme pasisukusi gyvenimą, asmuo turi įdėti nemažai pastangų, tačiau galiausiai asmuo pajunta vidinę ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.
Pirminis darbo su savimi tikslas turi koncentruotis ties susidariusiomis pagrindinėmis problemomis, kurios trukdo realizuoti save. Tai gali būti neatlikti darbai, įsipareigojimai, santykių krizė. Kiekviena neišspręsta problema veikia žmogaus vidų ir visuomeninį gyvenimą, alina organizmą. Jeigu atsiranda ryškūs negalavimai, reikia pasirūpinti sveikata, nebijoti perduoti darbus atlikti kitiems, kreiptis į gydytoją nedarbingumo laikotarpiu, jeigu leidžia finansinės galimybės, pasiimti nemokamų atostogų. Nerekomenduojama spręsti problemų farmakologiniu būdu, nebent gydytojas nustatytų kitaip. Vaistai turi būti tik pagalbinė gydymo priemonė. Psichoaktyviosios medžiagos tokiu atveju, kai svaiginamosiomis medžiagomis sprendžiami vidiniai konfliktai, turi tik trumpalaikį poveikį, po kurio seka dar didesni neigiami psichiniai, dvasiniai, fiziniai išgyvenimai. Išsprendęs pagrindines nepasitenkinimą sukeliančias problemas, asmuo pajunta džiaugsmą ir pasitenkinimą, kuris taip reikalingas norint atgauti pasitikėjimą savimi ir stabilizuoja savęs ir išorinės įtakos pusiausvyrą.
Siekdamas sąmoningumo, asmuo turi galimybę iš naujo pažvelgti į save, o savo požiūryje susidėlioti prioritetus ir aiškias kelrodes tikslui pasiekti. Analizuodamas save asmuo gali pastebėti jį žeidžiančias išorines įtakas, su kuriomis neišvengiamai susiduria gyvenimo kelyje ir kurios neigiamai veikia nuotaiką, požiūrį į save ir kitus. Suvokiant jų prasmę įmanoma atrasti savo asmenybės formavimesi atsiradusias patirtis, priimti jas, išmokti stabilizuoti jų įtaką ir reaguoti logiškai. Dauguma žmonių turi įvairių kompleksų ir fobijų. Jos kyla iš neigiamų patirčių, kurios palieka didelius randus viduje. Dažnai sąmonė bandydama apsiginti paslepia šiuos atsiminimus giliai pasąmonėje, tačiau kaskart susiduriant su tam tikrais atitikmenimis – asmens su problema susietais tam tikrais žodžiais, veiksmais, atsitiktinumais – šios patirtys su dar didesne jėga įsiveržia į žmogaus mąstymą ir veiklą. Labai svarbu žmogui išmokti atleisti sau pačiam ir kitiems. Pyktis, nuoskaudos, pesimizmas, blogio matymas žeidžia patį žmogų, todėl privaloma suvokti, jog per atleidimą įvyksta asmeninės būsenos persikeitimas ir atrandama ramybė, per kurią ateina natūralus džiaugsmas ir gyvenimo prasmė.
Profesionali savianalizė padeda žmogui įvertinti savo galimybes, atrasti savo geriausias savybes ir jas puoselėti. Padeda atrasti kenkiančius būdo bruožų ypatumus ir juos perkeisti. Gyvendamas čia ir dabar, asmuo pažvelgia į praeitį kaip į vertingas pamokas, kurios padeda optimizuoti ateitį, išgyvenant laimę šioje sąmoningoje akimirkoje. Asmuo suvokia savo tikruosius norus ir vertybes, žinodamas ir siekdamas sukuria teigiamą rezultatą. Amžių patirtis rodo, jog laimės pojūtis nėra susietas su materialinėmis vertybėmis, todėl pastebėdamas, kad ir mažus savo pasiekimus, žmogus charakteryje formuoja teigiamus aspektus, kurie džiugina ne tik jį patį, bet ir aplinkinius.
Žmogui ypatingai svarbu jausti kitų palaikymą, todėl būtina stengtis vengti akcentuoti blogąsias savybes, bet skatinti teigiamus pasiekimus. Gyvendami visuomenėje ir padėdami vieni kitiems galime padėti skleistis harmonijai, tokiu būdu vykdant Dievo planą ir siekti taikos su savimi ir aplinka. Nebandydami paslėpti savo blogųjų savybių, nes žmogus nėra tobulas, o iškeldami savo teigiamas vertybes, susikoncentruosime į bendrystę, psichosomatiniai veiksniai praras savo įtaką ir negalavimai sumažės, jeigu žmogus iš tikrųjų to norės ir sieks.
Ignas Stančikas
