PO TO, KAI RAŠĖME
Nors nuo Joninių šventės praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tačiau tarp politikų aistros dėl šventės Kuršėnuose tebeverda.
Priminė šventę
Paskutiniame rajono Tarybos posėdyje socialdemokratas Laisvūnas Neimanas pasiteiravo Kultūros skyriaus vedėjo Tomo Vaitkaus pasiteiravo, kodėl iki šiol negavo atsakymo dėl paklausimo, apie Joninių metu Kuršėnuose skambėjusią rusišką.
„Jūs labai nejautriai reaguojate į paklausimą, todėl iki kito posėdžio norėtume gauti raštišką atsakymą. Kodėl atsitiko toks įvykis ir ar galite užtikrinti, kad per Lietuvai svarbias šventes neskambėtų kitos šalies muzika, jeigu nedalyvauja jos kolektyvai“, – sakė Tarybos narys.
Pasak T. Vaitkaus, kultūros darbuotojų etlgesio taisyklėse nėra parašyta, kad negalima leisti rusiškos muzikos.
„Tai vyko diskoteka jaunimui vėlesniu laiku. Nėra jokio teisės akto, kuris draustų tai daryti. Kontekstas šitos muzikos tikrai nėra amoralus, kuris negalėtų skambėti plačiai“, – aiškino vedėjas.
Į tai rajono meras reagavo replika: „Kadangi Telšiuose buvo paleista rusiška muzika ir tai nuskambėjo labai plačiai, ateityje reikia daryti taip, kad tokie atvejai nepasikartotų“
Tarybos narys Alfredas Jonuška į tai reagavo papasakodamas, kad kartą su svečiais iš Rusijos nuvažiavo į Palangą ir ką jie išgirdo.
„Baruose vien rusiška muzika. Vienas iš svečių sako: „Aš noriu jūsų muzikos“, – savo pamąstymus dėstė Tarybos narys
Regina Rupšienė aiškino, jog Prezidentė yra įvardijusi Rusiją teroristine valstybe, todėl dėl šios šalies muzikos reikia elgtis atsargiau, o jos kolega Darius Ramančionis pageidavo, kad per valstybines šventes diskotekose grotų tik lietuvišką muziką.
Vaclovas Motiejūnas prašė nesusireikšminti, nes rajonas į savo šventes kviečia svečius iš Rytų, o Tarybos narė Judita Šakočiuvienė, nuo dešimtos iki pusės dvyliktos dalyvavusi renginyje, tvirtino, jog skambėjo tik viena daina, kurią, matyt, jaunimas mėgsta.
Aistros dėl rusiškos muzikos
„Kuršėnų krašto žinios“ jau rašė, kad po Joninių vykusiame Tarybos posėdyje socialdemokratė Roma Albrikienė rajono Kultūros skyriaus vedėjo T. Vaitkaus pasiteiravo apie keistai paminėtas Jonines Kuršėnuose.
Pasak Tarybos narės, ji kartu su šeima kupoliavusi žolynuose prie Ventos, klausiusi muzikos sklindančios iš parko.
„Prieš dvyliktą, pradėjus leisti fejerverkus, iš parko skambėjo rusiška muzika. Nejaugi švenčiant etnografines šventes būtina leisti tokią muziką, ir dar leidžiant fejerverkus?“, – klausė ir stebėjosi R. Albrikienė.
Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Rolanda Bitienė tąkart sakė, kad muziką diskotekai parenka didžėjus, o Lietuvoje leisti rusišką muziką nėra uždrausta.
„Kai bus priimti draudimai, tuomet ir žiūrėsim“, – aiškino ji.
Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja teigė, kad nei pusę vienuolikos, nei vidurnaktį fejerverkai nebuvo leidžiami, nes Kultūros centras jų net nepirko.
„Mes jau apie dešimtmetį to nedarome. Jonines švenčiame, kaip etnokultūrinę šventę. Anksčiau, kai švęsdavom prie Rezistentų paminklo, tuomet yra buvę fejerverkai, o laužas, kaip ir šiemet, būdavo uždegamas salelėje“, – sakė ji ir pridūrė, jog gegužės pabaigoje švenčiama Kuršėnų miesto šventė, kurioje būna ir kviestiniai atlikėjai, ir fejerverkai, o per Jonines stengiamasi švęsti taip, kaip šventė mūsų protėviai.
Autoriaus nuotr.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Redakcijos archyvo nuotr.
1. „Kodėl mes negauname raštiško atsakymo dėl per Jonines skambėjusios rusiškos muzikos?“, – klausė Tarybos narys Laisvūnas Neimanas.
2. Tarybos narė Judita Šakočiuvienė tvirtino, jog iki pusės dvyliktos vakaro buvusi šventėje ir per tą laiką skambėjo tik viena rusiška daina
3. „Nėra jokio teisės akto, kuris draustų tai daryti (leisti rusišką muziką). Kontekstas šitos muzikos tikrai nėra amoralus, kuris negalėtų skambėti plačiai“, – aiškino Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus.