Šį kovo sekmadienį, 3 val. Lietuvos laiku, laikrodžius pasuksime vieną valandą į priekį. Šiais metais vasaros laiko persukimui išpuolė kovo 28-oji. Galbūt jau paskutinįsyk? Ekonomistų manymu, laiko sukiojimo idėja yra naudinga. Tačiau tokiai nuomonei nepritaria sveikatos specialistai – vieningai teigia, jog toks laiko kaitaliojimas nėra sveikas.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Netylant diskusijoms dėl laiko keitimo dukart per metus ES šalyse ir per atviras (EK) konsultacijas sulaukus net 4,6 mln. europiečių nuomonės šiuo klausimu, buvo pasiūlyta atsisakyti sezoninės laiko kaitos nuo 2019 m. balandžio.
Dėl galimai skuboto ir netinkamo šio sprendimo poveikio vertinimo posėdžio metu buvo nubalsuota už šio sprendimo atidėjimą iki 2021 metų. Nuo tų metų laiko sukioti bus nebeprivaloma. Kiekviena šalis galės dėl to apsispręsti pati.
Lietuvos pozicija aiški: daug aktualiau būtų priimti direktyvą ir joje numatyti konkretų terminą, kuomet laiko sukiojimas būtų sustabdytas. Tai paskatintų valstybes nares greičiau ieškoti susitarimo ir suderinti savo laiko juostas tarpusavyje. Laikrodžių sukinėjimo pirmyn ir atgal pasekmės žmogaus organizmui iki šiol buvo mažai ištirtos. Visuose iki šiol atliktuose tyrimuose buvo teigiama, kad žmogaus organizmas prie pakeisto laiko prisitaiko per kelias dienas.
Pasak medikų, kai laikrodžio rodykles sukame valanda atgal, organizmas prisitaiko šiek tiek lengviau. Kai pereinama iš žiemos į vasaros laiką, kaip rodo moksliniai tyrimai, įtaka sveikatai būna didesnė.
