Nuo kitų metų darbuotojo ir darbdavio mokesčiai SODRAI bus sujungti ir tai turės teigiamos įtakos nedideliam verslui, tačiau rimtesnių pokyčių, mažinančių mokesčių naštą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dar reikės palaukti. Šiuo metu būtinybė kiekvieną mėnesį sumokėti mokesčius daliai nedidelio verslo atstovų yra rimtas iššūkis, kartais pastūmėjantis net į šešėlinę ekonomiką – ypač jei įmonė išgyvena aktyvų augimą, pavyzdžiui, įdarbina daugiau darbuotojų arba parduoda daugiau nei įprasta prekių ar paslaugų. Kas gi galėtų pakeisti šią situaciją, išskyrus rimtesnius mokesčių pokyčius?
Numatyti pakeitimai – tik pusiaukelė
Kaip pastebi Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas, nedidelio verslo atstovus turėtų pradžiuginti tai, kad nuo kitų metų nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.
„Nors smulkiojo ir vidutinio verslo sektorius yra labai įvairus ir kiekviena verslo sritis turi savo skausmus ir džiaugsmus, tačiau sprendimas dėl SODROS mokesčių sujungimo yra gera žinia visiems. Darbuotojai galės aiškiai matyti, kiek iš viso kainuoja jų darbo vieta, kiek ir kokių mokesčių už juos darbdavys sumoka. Dėl šio pokyčio laimės sąžiningi verslai, bei, žinoma, darbuotojai, kurie rimčiau susimąstys apie „algos vokelyje“ pasekmes savo ateičiai. Tai turėtų prisidėti prie smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus skaidrinimo“, – sako A. Nikitinas.
Nepaisant šių pokyčių, kitas nedideliems verslams itin aktualus mokestis – PVM – kitąmet nesikeis. „Nuolat siūlome po truputį mažinti PVM mokestį nuo laikinojo 21 proc. iki įprasto 18 proc. lygio, nes tai būtų iš tikrųjų rimtas palengvinimas. Taip pat raginame spręsti kitas problemas, sukuriančias mokestinę painiavą – kruopščiau planuoti akcizo mokesčius, daugiau dėmesio skirti mokesčių planavimui, nuspėjamumui, jų administravimo skaidrumui ir paprastumui, kuris itin svarbus būtent neseniai įsikūrusioms, didelės patirties neturintiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“, – pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.
Gelbėdamiesi pasitelkia ir finansines paslaugas
„SODROS ir PVM mokesčiai, mokami vienas po kito, sukelia didžiausią riziką nedidelei įmonei mėnesio gale atsidurti finansinėje „duobėje, – sako faktoringo bendrovės „Debifo“ vadovas Justas Šaltinis. – Tai matome iš savo klientų patirties. O jeigu įmonė auga ir nevengia išrašyti sąskaitų su atidėjimu – pavyzdžiui, 60 dienų, tuomet PVM mokestis iš tikrųjų gali smogti gana stipriai – ypač jeigu įmonė jauna ir nedidelė. Juk sumoki už pelną, kuris dar negautas“.
Kiekvieną mėnesį įmonės turi sumokėti bent du pagrindinius mokesčius – SODROS įmokas už darbuotojus iki kiekvienos mėnesio 15 dienos ir PVM mokestį iki 25 dienos. Nors šių mokesčių mokėjimo grafikas nedideliam verslui dažnai iššūkių nekelia, tačiau įdarbinus daugiau darbuotojų arba pardavus daugiau savo paslaugų ar prekių, nedidelį verslą gali ištikti finansinis šokas.
Gelbėdamiesi nuo rimtesnės finansinės krizės, smulkieji ir vidutiniai verslai vis dažniau atsisuka į alternatyvias finansavimo paslaugas, tačiau ir jos ne visada gali padėti. „Pavyzdžiui, sąskaitų finansavimo paslaugos nedideliam verslui yra dinamiškesnės ir greitesnės nei bankų paskolos, ir jos nuolat populiarėja. Tačiau, nors sąskaitų finansavimo paslaugos prieinamos visiems savo ir savo klientų patikimumą galintiems įrodyti verslo subjektams, šios paslaugos pirmiausia yra orientuotos į apyvartinių lėšų suteikimą įmonei. Jeigu tokiu būdu bandoma gydyti įsisenėjusias finansines problemas, dėl kurių lėšų mokesčiams neužtenka nuolat – tai gali tik pabloginti šlubuojančio verslo padėtį“, – pastebi „Debifo“ atstovas.
Žlugti dėl mokesčių didžiausia tikimybė per pirmus metus
Vertindamas mokesčių sistemą, „Debifo“ vadovas J. Šaltinis sako, kad iš esmės ji tinkama ir panaši į daugelyje kitų šalių veikiančias sistemas. Tačiau erdvės ir sąlygas gerinantiems pakeitimams.
„Pavyzdžiui, smulkiajam verslui patogiau neteikti deklaracijų ir mokėti PVM ne kas mėnesį, o, pavyzdžiui, kas ketvirtį. Kalbant apie pelno mokestį, pavyzdį galėtume imti iš Latvijos ir Estijos, kuriose pelno mokestis sumokamas tik išmokėjus dividendus. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta, kurią šiuo metu sudaro pelno mokesčio deklaracijos, nuolatiniai Pelno mokesčio įstatymo komentarų keitimo sekimas, sąnaudų klasifikavimas ir t. t. Galiausiai, nedideliems verslams būtų patogiau, jeigu būtų taikomi skirtingi PVM tarifai kai kurioms prekių grupėms: pavyzdžiui, maisto prekėms, sporto prekėms ir pan.“, – sako J. Šaltinis.
Tarp priemonių, kurios galėtų padėti augančiam verslui, ypač regionuose, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius A. Nikitinas įvardija ir tam tikrų paslaugų, teikiamų įmonės darbuotojams, apmokestinimo peržiūrą. „Pavyzdžiui, skatinant darbuotojų mobilumą ir didinant paskatas dalyvauti darbo rinkoje, siūlome pavėžėjimo ir maitinimo paslaugas, kurios teikiamos įmonės darbuotojams, nepripažinti pajamomis natūra. Tokie nedideli mokestiniai pakeitimai jau dabar galėtų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – pastebi Andrius Nikitinas.
