Minint Lietuvos žydų genocido dieną didžiuosiuose miestuose ir kitose šalies vietovėse vyksta renginiai, skirti paminėti holokausto aukomis tapusius Lietuvos gyventojus. Jau tradicija tapo tą dieną susirinkti į Luponių miškelį netoli Kužių, kuriame masinių žudynių metu Antrajame pasauliniame kare nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų.
Šį kartą paminėti Lietuvos žydų genocido dieną, be Šiaulių žydų bendruomenės narių, Šiaulių rajono ir miesto merų pavaduotojų Algio Mačiulio ir Justino Sartausko bei Kužių seniūnijos atstovų, atžygiavo visi Kužių gimnazijos gimnazistai ir mokytojai. Taip pat atvyko Šiaulių Gegužių progimnazijos skautų grupė.
Jie tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Buvo skaitomos žuvusiųjų pavardės, prisiminti įstoriniai įvykiai.
Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams įžengus į Šiaulius, buvo pradėti steigti du getai (žydų rajonai). Iš čia žydai buvo vežami žudyti į Kužius, netoli Šiaulių (Luponių miškelis). Kiti žydai pakliuvo į Žagarės getą ir buvo ten nužudyti.
Pirmosiomis okupacijos savaitėmis buvo suimta ir sušaudyta apie 1200 vyrų. Iš suimtųjų, kasusių duobes ir savo akimis mačiusių sušaudymus, išsigelbėjo tik trys vaikinai – Berelis Šilianskis, Dovydas Furmanas (dabar gyvenantys Izraelyje) ir Leiba Kanas (gyvena JAV).
1943 metais getai perduoti SS žinion tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 metų liepos 15 dieną buvo pradėti likviduoti (~3000 žydų buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą). 1945 metų gegužės 2 dieną likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Iš viso po karo liko tik ~350 Šiaulių žydų.
Masines kapavietes, padedant tuometiniams valstiečiams, Luponių miškelyje atrado Aleksandras Rabinovičius. Šiaulių visuomenės lėšomis buvo pastatytas atminimo obeliskas, kapavietės paženklintos tvoromis. Vėliau tvoros pašalintos, padaryti takai.
Dabar šią masinių žudynių vietą tvarkingai prižiūri Šiaulių rajono savivaldybės Kužių seniūnija. Padeda ir Kužių gimnazijos gimnazistai. Atmintis – gyva!…
Zigmas RIPINSKIS
Zigmo RIPINSKIO nuotr.