Kuršėnų ligoninė praėjusį sekmadienį, birželio 9-ąją, paminėjo 70 metų jubiliejų. Per tokį laiko tarpą pasikeitė ne viena gydytojų, slaugytojų, kito medicinos personalo karta. Buvo išgelbėta ne viena gyvybė, pagelbėta ne vienam susirgusiam kuršėniškiui ar rajono gyventojui. Čia pasaulį išvydo ne viena kuršėniškių karta. Per tą laiką keitėsi ir pati ligoninė.
Garbingo jubiliejaus istorija
Jubiliejaus išvakarėse į Kultūros centrą rinkosi Kuršėnų ligoninės kolektyvas ir garbūs svečiai. Šventė prasidėjo ligoninės istorijos puslapių sklaidymu. Ją susirinkusiems pristatė ilgametis ligoninės gydytojas Robertas Šaulys.
Iš senųjų nuotraukų ekrane šypsosi daugeliui kuršėniškių, Šiaulių rajono žmonių pažįstami gydytojų, seselių veidai, sugrąžinantys prisiminimus apie tai, kaip viskas buvo.
Pasak R. Šaulio, ligoninė Kuršėnuose atsirado terapeuto Apolinaro Bagdono pastangų dėka. 1947 metais jaunas specialistas Apolinaras Bagdonas buvo paskirtas Kuršėnų ambulatorijos vedėju, netrukus — Kuršėnų rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėju, o netrukus Apolinaras Bagdonas pasirūpino, kad būtų atidaryta pirmoji tuometinės Kuršėnų apskrities valsčiuose ligoninė, o kiek vėliau įsteigtos ir vaikų, moterų konsultacijos.
„1949-ųjų birželio 9 dieną Strgaičių kaime, dabar tai – Kuršėnų miesto Pušyno gatvės 6 numeriu pažymėtas namas, atidaryta pirmoji Kuršėnų apskrities ligoninė, kurioje buvo 10 lovų, 2 gydytojai ir medicinos sesuo, kurią tada atstojo Pirmojo pasaulinio karo sanitaras. Nei rentgeno, nei antibiotikų, o kai ligoninėje pritrūkdavo žibalo primusui, ant kurio virindavo švirkštus, ligoninės darbuotojai belsdavosi pas kaimynus. Taip apie Kuršėnų ligoninės pradžią yra pasakojusi ligoninei minint 50-metį jos pirmoji vadovė – ligoninės vyriausioji gydytoja Emilija Žekonienė“, – apie pirmuosius ligoninės žingsnius sakė R. Šaulys
Pasak jo, ligoninės istorija vystėsi gana greitai. Netrukus po atidarymo Kuršėnų apskrities ligoninei buvo paskirtas kitas – nebaigtas statyti mūrinis namas Pavenčiuose. Po gero pusmečio – 1950 metų sausio 1 dieną ligoninė išplėsta iki 25 lovų, 1949-ųjų pabaigoje ligoninėje dirbo aštuoni gydytojai ir dvylika viduriniojo medicinos personalo. Dar po pusmečio – 1950 metų birželio 20 dieną įstaiga pervadinta Kuršėnų rajono ligonine. Po metų ligoninė dar išplėsta – jau iki 35 lovų, o 1957 metų sausio 9 dieną – iki 50 lovų, tada ji tapo pavaldi tuometei LTSR Sveikatos apsaugos ministerijai. 1959 metais ligoninė išaugo iki 75 lovų, o 1961 metais – iki 100 lovų.
1962 metų balandžio 14 dieną įstaiga tapo Šiaulių rajono ligonine, o 1963 metų rugsėjo 21 dieną pavadinta Šiaulių rajono centrine ligonine. 1969 metais ji tapo 200 lovų ligonine. Su tiek lovų ji gyvavo iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. 1991 metais ligoninėje sumažinta 10-čia lovų, o 1997 metais – iki 126 lovų. Tada ji tapo viešąja įstaiga. 2018 metų liepos 1 dieną Kuršėnų ligoninė tapo slaugos ir globos įstaiga su skubios pagalbos – priėmimo, Dienos stacionaro ir Konsultacinės poliklinikos paslaugomis. Pirmoji Kuršėnų ligoninės vyriausioji gydytoja Emilija Žekonienė ligoninei vadovavo apie tris su puse metų – iki 1952 metų lapričio 1 dienos. Tada iš jos ligoninės vairą maždaug pusantrų metų perėmė Giršas Segalis, trims mėnesiams – Irena Pocvaitytė, šiek tiek daugiau, nei metams – Vincas Labanauskas, tada porai metų Henrika Tijunelienė, ligoninei vadovavusi dukart, antrą kartą po to, kai porai metų ligoninės vadovu buvo paskirtas Apolinaras Bagdonas. Tada Henrika Tijunelienė ligoninei vadovavo šiek tiek daugiau, nei šešeris metus – iki 1965-ųjų rugpjūčio. Ketveriems metams ligoninei vadovauti stojo Leonas Miniotas. O nuo 1969-ųjų Kalėdų iki 1992 vasario 1 dienos net dvidešimt dvejiems metams Kuršėnų ligoninės vadove tapo Liubov Kozlova. Nuo 1992 metų vasario 1 dienos Kuršėnų ligoninei beveik penkeris metus vadovavo Petras Simavičius, nuo 1996 iki 2003 metų – Loreta Kavaliauskaitė. Po jos – Arvydas Krilius. 2016 metų lapkritį konkursą į Kuršėnų ligoninės direktorės pareigas laimėjo Renata Noreikaitė, kuri ligoninei vadovauja šiuo metu.
Sveikintojų gausa
Su 70-mečio jubiliejumi ligoninės direktorę R. Noreikaitę ir visą ligoninės kolektyvą sveikino Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, ir jos padėjėja Ada Grakauskienė, rajono meras Antanas Bezaras, rajono Tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas Algis Mačiulis, Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas, rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vilma Plaušinaitienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Remigijus Mažeika, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė, Šiaulių miesto Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aurika Koncienė, Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas, klinikos Kuršėnuose „Medicinos namai” vadovas Vytautas Jakubauskas, Tarybos narė Vaida Gricienė.
Rajono mero Antano Bezaro padėkos raštais apdovanoti gydytojai Elena Giržadienė, Stanislava Zakarienė, Robertas Šaulys, bendrosios praktikos slaugytojos Albina Fokienė bei Eugenija Sidabrienė.
Ligoninės kolektyvas įsteigė savo nominacijas ir apdovanojo sako kolegas. Nominacija „Tikrasis pašaukimas“ paskirta dviems vienodą balsų skaičių surinkusioms ligoninės darbuotojoms – slaugytojo padėjėjai Romai Rupšienei bei bendrosios praktikos slaugytojai Bernadetai Bratkauskienei. Nominacija „Gerumo ambasadorius“ įteikta bendrosios praktikos slaugytojai Danutei Kerienei. „Pacientų numylėtinio“ nominacija – vidaus ligų gydytojui Robertui Šauliui, nominacija „Komandos siela“ – FMR slaugytojai Astai Sprindžiukienei, o nominacija „Kolektyvo atradimas“ – gydymo veiklos administratoriui Gintarui Stankevičiui.
Šventę paįvairino Kuršėnų meno mokyklos ir Kultūros centro jaunieji atlikėjai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
