Minint vaikiškų dainų autoriaus, Kuršėnuose gyvenusio
ir čia senosiose kapinėse palaidoto kompozitoriaus, muzikos pedagogo, grafiko
Vytauto Šeinausko (1938-2003) jubiliejų, jo seserys Nijolė Dagienė ir Laima
Vasiliauskienė išleido šiai progai skirtą dainelių vaikams leidinį „Vaikystės
takais“.
Knygą sudariusi Nijolė Dagienė pratarmėje rašo dėkojanti Vytauto bendraautoriams poetams „už surastą dievišką poezijos ir muzikos tiltą“, už jautrias eiles, kupinas meilės Tėvynei ir jos gamtai, kurios tapo neblėstančiu kūrybiniu palikimu ateities kartoms.
Vytautas Šeinauskas yra parašęs dainų vaikams pagal Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Aliaus Balbieriaus, Vytauto Barausko, Janinos Degutytės, Jurgio Kunčino, Juozo Erlicko, Edvardo Drėgvos, Zitos Gaižauskaitės, Petro Gaulės, Anzelmo Matučio, Birutės Pukelevičiūtės, Teresės Rimulaitytės, Dalios Teišerskytės, Martyno Vainilaičio, Stasio Žlibino ir daugelio kitų garsių poetų eiles. Vytauto Šeinausko kūrybinis palikimas – apie 150 dainų vaikams. Yra išleista net 18 jo dainų knygų, kurios išleistos su kuršėniškės, kelių kadencijų Seimo narės, Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės pagalba.
Kompozitoriaus, pedagogo Vytauto Šeinausko šeimos likimas glaudžiai susijęs su Kuršėnais. Nors Vytautas Šeinauskas gimė Šilutės rajone, Baltupėnų kaime, tačiau tai buvo tik laikina jo tėvo Antano Šeinausko, Klaipėdos krašto pasienio policijos pareigūno, Vytauto Didžiojo ordino III-ojo laipsnio medalininko, tarnybos vieta. Vytauto mama Julija Leonaitė-Šeinauskienė buvo kilusi iš gausios šeimos, kuri gyveno Kuršėnuose. 1938 metais mamos mama bajoraitė Bugailaitė-Leonienė dukros šeimai dovanojo gabalą žemės Vydūno gatvėje, čia Šeinauskų šeima pasistatė didelį namą, kuris, restauruotas, tebestovi iki šiol. Tarybiniais laikais čia buvo miesto biblioteka, o dabar – privati parduotuvė.
Vytautas Šeinauskas Kuršėnų mokykloje baigė 8 klases ir išvažiavo mokytis į tuometę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, kurią baigė 1963 metais įgijęs chorinio dirigavimo specialybę. Po studijų dirbo Utenos, Telšių kultūros namuose. Vėliau atvyko į Šiaulius, dirbo Šiaulių 43-ojoje profesinėje mokykloje choro vadovu, vėliau – televizorių gamykloje „Tauras“. Be muzikos Vytautą Šeinauską traukė ir dailės menas – piešė plakatus, portretus.
Suorganizavo chorą, solistus, koncertmeisterius, orkestrą ir 1965 m. pastatė J. Gaižausko operetę „Ramunė“ Vytauto Bložės libretu. Operetė keletą kartų dar skambėjo Telšiuose, Palangoje, Kretingoje, Kuršėnuose, Daugėliuose. Bendradarbiavo su Juozu Gaižausku, kviesdavo jį dalyvauti rajoninėse dainų šventėse, diriguoti kaimo kapeloms.
Būdamas muzikos mokytoju Vytautas Šeinauskas pamatė, kad vaikams labai trūksta dainų ir pats pradėjo užpildyti tą spragą. Pirmoji Vytauto Šeinausko daina buvo paskelbta 1972 metais – vaikiška dainelė „Kur išskrido gandras“.
Vytautas Šeinauskas buvo Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGAA) narys, asociacijoje yra užregistruotos 53 Vytauto Šeinausko dainos.
Pagal rajono Savivaldybės inf.
