Prieš keletą savaičių šalyje kilus triušmui dėl sąskaitų už lietų sunerimo ir kuršėniškiai. Žmonės baiminasi, ar neatsiras ir čia naujas mokestis.
Mokama už lietų
Alytaus gyventojai piktinasi sąskaitomis už lietų. Sąskaitų nuotraukas įkėlė į socialinius tinklus ir svarsto, ar tik ateity nereikės mokėti už orą ar danguje šviečiančią saulę.
Socialiniuose tinkluose paviešintos nuotraukos komentaruose žmonės klausė: „Nejaugi Lietuvoje jau ir lietų apmokestino?“
Sąskaitoje nurodyta, kad liepos mėnesį neva sunaudota 5,645 kubo lietaus. Vienas kubas lietaus kainuoja 1,28 euro, todėl viso reikia mokėti 5,98 euro. Lietui taip pat taikomas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), todėl viso reikia sumokėti 7,24 euro už lietų liepos mėnesį.
Žmonės gyvena gyvena individualiame gyvenamajame name, geriamą vandenį gauna iš šulinio, tačiau naudojasi centralizuota nuotekų sistema.
Žmonės nesupranta, kodėl turi mokėti tokias sumas, kai siautė sausra ir buvo paskelbta net ekstremali situacija.
Socialiniuose tinkluose nuotrauką paviešinę gyventojai aiškino, jog teiravosi ir kaimynų, ar jų sąskaitose yra tokia eilutė. Tačiau paaiškėjo, kad kaimynai už lietų nemoka ir jų sąskaitoje tokios eilutės nėra.
Moka tik prisijungusieji
Alytuje lietaus nuotekų mokestis renkamas nuo 1996 metų, bet tik prieš porą metų atsirado vieninga jo paskaičiavimo tvarka visoms Lietuvos įmonėms, teikiančioms paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas. Šiuo metu vadinamasis lietaus mokestis egzistuoja 12 miestų, kiti savarankiškai sprendžia nuotekų tvarkymą. Kai kuriuose tokio mokesčio net nėra, nors jis ir apibrėžtas tam tikruose Aplinkos ministerijos teisės aktuose.
„Dzūkijos vandenų“ Ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius Tomas Valatka redakcijai aiškino, kad nors tokį lietaus mokestį paprastai moka įmonės, kai kada jį turi mokėti ir gyventojai.
„Gyventojai, kurie savo nuotekas išleidžia į gamtą ar į paviršinių nuotekų tinklus, jie nemoka už tą paslaugą. Bet tie gyventojai, kurie paviršines nuotekas yra suvedę į buitinių ir gamtinių nuotekų tinklus, kanalizaciją, yra apmokestinami, jie moka, kaip už susidariusias nuotekas. Retai gyventojai yra legaliai pasijungę, kartais randame, kad būna savavališkai pasijungę ir išleidžia nuotekas į tinklus“, – sakė T. Valatka.
Apie mokestį nesvarstoma
Po informacijos paviešinimo socialiniuose tinkluose sunerimo ir Kuršėnų miesto bei Šiaulių rajono gyventojai.
Į redakciją paskambinę žmonės teiravosi, ar tai ne pokštas ir klausė, ar panašus mokestis nebus įvestas ir mūsų rajone?
Anot gyventojų, valdžia jau tiek prisižaidė savo draudimais, kad nebesugalvoja, kaip prasimanyti pinigų į biudžetą.
Viena kuršėniškė juokavo, kad sprendimas apmokestinti lietų labai jau primena animacinį filmuką „Čipolinas“.
„Tai gal ir perkūniją, ir vėją, ir saulę ar debesis apmokestins“, – samprotavo moteris.
Ar toks mokestis yra rajone, „Kuršėnų krašto žinių“ redakcija pasiteiravo UAB „Kuršėnų vandenys“.
Bendrovės direktorius Algimantas Jonas Glodenis sakė, jog jų įmonės aptarnavimo zonose gyventojai tokio mokesčio nemoka.
„Nė vienas privačių gyvenamųjų namų gyventojas nėra pasijungęs prie buitinių ir gamtinių nuotekų tinklų, kanalizacijos. Nebent nelegaliai“, – sakė direktorius.
Pasak jo, kažkada buvo siūloma iš gyvenamųjų namų kiemų lietaus nuotekas nuvesti į buitinių ir gamtinių nuotekų tinklus, kanalizaciją.
„Buvo gautas toks Aplinkos ministerijos siūlymas, tačiau nebuvo nustatyta mokesčio skaičiavimo tvarka. Buvo ir atsiradę norinčių prisijungti prie šių tinklų, tačiau mes netenkinome šių norų, todėl dabar žmonėms ir nereikia mokėti šio mokesčio“, – aiškino A. J. Glodenis.
Kaip bus ateityje, direktorius nesiryžo prognozuoti, nes viskas priklauso nuo rajono Tarybos.
Apie tai pasiteiravome rajono mero Antano Bezaro. Šis gyventojus užtikrino, jog lietaus mokestis rajone tikrai neatsiras.
„Apie tokį mokestį kol kas net nesvarstome“, – sakė meras.
Rimantas PETRAVIČIUS
