Atšilus orams žemdirbiai kibo į sėjos darbus. Praėję ketveri metai buvo permainingi – tai drėgmės perteklius, tai sausra. Šis balandžio mėnuo yra tas tipinis laikotarpis, kuris žemdirbiams suteikia vilčių, šiuometinė situacija žymiai geresnė nei praėjusiais metais.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius optimistiškai nusiteikęs, nes sėjos darbai jau įpusėjo arba eina į pabaigą. Jo teigimu, sėjos plotų ne tiek daug likę, nes praeitų metų rudenį palanku buvo pasėti žemkenčius. Ta proga daug kas pasinaudojo ir todėl liko mažesni plotai vasarojams, juo labiau, kad dėl oro sąlygų nereikėjo atsėti.
Sėjimas ir tręšimas nedaug kuo skiriasi nuo praeitų metų. Būtina turėti dirvos tyrimus, kad nebūtų maisto medžiaga pertręšiama. Didžioji dalis ūkininkų daro tręšimo žemėlapius, pasitelkiant GPS palydovų duomenis.
„Tai yra šiolaikmečio iššūkiai, nes ekonomika juda, laimi tie, kurie sugeba pagaminti kokybiškiausią produktą su mažiausiais kaštais ir, šiuo atveju, ta tikslioji žemdirbystė leidžia sutaupyti žaliavas, energetinius išteklius, trąšas ir kitas sąnaudas, kurios galutinėje išraiškoje ir sudaro produkcijos savikainą“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Paklaustas apie koronaviruso iššūkį, jis atviravo, jog koronavirusas žemės ūkį kilstelėjo į kitą lygmenį, nes dabar tiek visuomenė, tiek politikai pakeitė savo požiūrį apskritai į žemės ūkį, kaip maisto grandinės svarbiausią dalį, todėl, reikia tikėtis, kad tai bus ne vien kalbos…bus sudarytos sąlygos derlių užauginti, jį parduoti, realizuoti.
„Galiu džiaugtis tuom, kad žemės ūkio ministras tikrai ryžtingai ėmėsi realizuoti Europos Sąjungos kryptį, kad parama būtų nedelsiant administruojama, pinigai išmokami“, – pažymėjo R. Juknevičius ir pridėjo, jog šiandien matome tikrai viltingą vaizdą laukuose, dirbama tam, kad tas vaizdas išaugtų į tikrai gerą rezultatą rudenį, o dabar reikia tik vieno dalyko, kad Dievas duotų sveikatos.
Zigmas RIPINSKIS
Zigmo RIPINSKIO nuotr.
