Lapkričio 30 d. Lietuvos sporto bendruomenę pasiekė liūdna žinia – nuo klastingos Covid-19 ligos mirė kuršėniškis sunkiaatletis Haroldas Šulcas.
Sportininkas sveikatos problemų neturėjo
Sunkiaatletis Haroldas Šulcas Lietuvos štangos spaudimo čempionate prieš 4-verius metus išspaudė 235 kilogramus ir tapo šio sporto meistru. Visiškai sveiką vyrą pasiglemžė COVID-19. „Jis dar užsiiminėjo su broliu ir žmona, sūnūs pas mane, virvės traukimu. Jis yra daugkartinis Lietuvos čempionas virvės traukimo, važiavo į pasaulio, Europos čempionatus, atstovavo Lietuvai. Jis būtų mūsų tarpe, būtų džiuginęs mus savo rezultatais ir vaikams būtų tėvas, ir žmonai vyras ir viskas. Man sunku kalbėti. Šeimos žmogus ir viskas, problemų neturėjo. Tuo labiau, kad tam sporte, jei turi kokių problemų ir virvę nepatrauksi su dusuliu kokiu“, – sakė nuo vaikystės H. Šulcą pažinojęs jo treneris Antanas Gricius, kuriam sportininko mirtis buvo labai netikėta.
Koronavirusas ar laiku nediagnozuotas plaučių uždegimas?
Mirusiojo sunkiaatlečio H. Šulco giminaičių nuomone, dėl jauno vyro mirties kaltas ne koronavirusas, o medikų laiku nenustatytas plaučių uždegimas. Savo abejonėmis bei prielaidomis mirusiojo giminaičiai pasidalino socialiniuose tinkluose:
„Šiandien palaidojome brangų ir artimą, vos 37 metų giminaitį. Be tėčio liko trys vaikai…
Ne tik be galo skaudu ir neteisinga, bet prie visa to dar ir šokiruoja sunkią akimirką skleidžiamas melas. Kaip nesunku atspėti nūdienos įvykių kontekste, viešai deklaruojama mirties priežastis – COVID 19.
Visgi, tikroji istorija kiek kitokia: viskas prasidėjo nuo lengvo peršalimo, mažos temperatūros. Buvo kreiptasi į medikus, atliktas rentgeno tyrimas. Niekas į ligoninę neguldė, buvo sakoma gydytis namie. Buvo teigiama, kad tai tik lengva COVID 19 forma, plaučių uždegimo niekas nenustatė. Pradėjus dusti, žmogus buvo paguldytas į ligoninę, deja, plaučiai buvo jau sudegę ir žmogus pats nebekvėpavo. Buvo sukelta dirbtinė koma ir pajungtas plaučių ventiliavimo aparatas. Vos po dviejų savaičių – sepsis, ir žmogaus tiesiog nebėra…
Kas pasikeitė, prie visų diagnozių ir tikrosios mirties priežasties – laiku nenustatyto plaučių uždegimo – įrašius vieną žodelį COVID 19? Žmogus į karstą buvo paguldytas su maišu, o rūbai – įdėti šalia. Karsto atidaryti niekas neleido, buvo pasiūlyta iš ligoninės kūną vežti tiesiai i kapines… Mirties liudijimo kopiją pamatęs kunigas atsisako atvykti į salę išleisti į amžinąją kelionę… Regis, tik tiek,bet kaip skaudu artimiesiems…
Suprantame, kad ieškoti teisybės šioje situacijoje tas pats, kaip kovoti su vėjo malūnais. Neturime jėgų ar noro nieko kaltinti, ieškoti atsakingų ar surasti tuos, kurie laiku neatliko savo pareigų ir kažko, kas galbūt kainavo žmogaus gyvybę, nesužiūrėjo… .
Būkite atsargūs ir prisiminkite, kad plaučių uždegimas yra klastingas ir labai pavojingas tiek su COVID 19, tiek ir be jo… Nepamirškite saugoti savęs ir savo artimųjų. Galbūt pasidalinimas šia istorija padės nepasikartoti panašiai situacijai ir užkirs kelią kitos šeimos tragedijai…“
Koronaviruso infekcija – daugiaveidė
Medikų nuomone, jauno vyro mirties atvejis tik patvirtina, jog koronavirusinė infekcija yra ypač klastinga ir daugiaveidė liga, galinti baigtis mirtinomis komplikacijomis bet kuriam, nepriklausomai nuo amžiaus ir gretutinių ligų faktoriaus.
Iki pat mirties H. Šulcas buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, gretutinių susirgimų neturėjo.
COVID-19 aukos amžius stebina ne tik NVSC specialistus, bet ir medikus. NVSC duomenimis, nuo COVID-19 mirusių asmenų amžiaus vidurkis siekia 76 metus, dažniausiai šie pacientai yra sirgę sunkiais gretutiniais susirgimais.
Kaip spaudai pakomentavo RŠL skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas, dirbantis su COVID-19 sergančiais pacientais, šis atvejis tik patvirtina, jog koronavirusinė infekcija yra daugiaveidė, ji pažeidžia daug organizmo sistemų ir niekas negali iš anksto nuspėti, kaip konkrečiam žmogui ji gali baigtis.
Gydytojo tikinimu, COVID-19 liga yra labai klastinga, nes ji veikia žmogaus imuninę sistemą, inkstus, širdies sistemą. Pacientui, užsikrėtusiam koronavirusine infekcija, gali padidėti kraujo krešumas, išsivystyti širdies ritmo sutrikimas. Vienas pirmųjų dalykų, kuris buvo pastebėtas su COVID-19 pacientais, kad dalis iš jų miršta ne nuo plaučių komplikacijų, o tiesiog staiga. Staigi mirtis dažniausiai yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Tai galima palyginti su miokardo infarktu ar plaučių trombų embolija, kai viskas vyksta labai greitai.
Pasak gydytojo M. Gedmino, naujausi tyrimai rodo, jog sunkesnei COVID-19 ligos eigai įtakos turi ir paciento autoimuninės sistemos ypatumai. Pavyzdžiui, iki užsikrėtimo koronavirusine infekcija pacientas galėjo būti visiškai sveikas, puikai jaustis, tačiau, jeigu jo organizme yra autoantikūnų, jo organizmas yra linkęs daug agresyviau reaguoti į koronavirusą. Prieš savas medžiagas susidarę antikūnai vadinami autoantikūnais, jie sukelia autoimunines ligas. Kai virusas patenka į tokio žmogaus organizmą, išderinamas imuninis atsakas ir antikūnai pradeda atakuoti ne tik viruso daleles, bet ir kitas ląsteles. Dėl to gali būti labai stipriai pažeidžiamas, pavyzdžiui, plaučių audinys. Plaučiai kaip organas lieka, tačiau juose nebėra plotų, per kuriuos vyksta dujų apykaita. Tokiu atveju galima sakyti, kad žmogui „nelieka plaučių“.
Sunkiaatletis H. Šulcas palaidotas Kuršėnų kapinėse.
„Kuršėnų krašto žinių“ informacija, parengta pagal spaudą
Klastingasis koronavirusas vis dažniau pasiglemžia ir jaunų žmonių gyvybes
