Lietuviškas Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be baltos mišrainės ar keptos paukštienos, tačiau ar kada nors susimąstėte, ką žmonės per Kalėdas valgo Italijoje, Prancūzijoje, o gal net ir egzotiškoje Dominikoje? Skirtingų virtuvių įkvėpti patiekalai galėtų naujų vėjų atnešti ir ant jūsų šventinio stalo bei pagyvinti nusistovėjusias šeimos tradicijas.
Idėjų pasisemti – pravartu
Pastebime, kad artėjant šventėms virtuvės mėgėjai gausiai ieško gurmaniškesnių valgių, dairosi įvairiausių paštetų, egzotiškesnių vaisių, daržovių, krepšelius pildo ne tik tradiciniais klementinais, bet ir kaštainiais. Žinoma, kalėdiniu laikotarpiu kasmet itin paklausi tampa žuvies, o pastaruoju metu ir įvairiausių jūros gėrybių kategorija: žmonės ieško tiek tradicinių karpių, tiek midijų.
Ieškant įkvėpimo kalėdiniam savo stalui pasižvalgyti po kitose šalyse mėgstamų patiekalų receptus – ypatingai pravartu.
Pasidairyti, ką per didžiausias metų šventes valgo kaimyninių arba egzotiškiausių kraštų gyventojai – ne tik įdomu, bet ir naudinga. Visiškai pakeisti tradicinių lietuviškų patiekalų nebūtina, tačiau pasisemti idėjų ar įkvėpimo iš įvairiausių pasaulio kampelių virtuvių visuomet verta. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Anglijoje per Kalėdas mėgstamas šventinis pudingas su džiovintais vaisiais ir įvairiausiais prieskoniais, kurie jam suteikia ne tik ypatingą skonį bei kvapą, bet ir tamsią spalvą, Suomijoje gardžiuojamasi pikantiško skonio morkų apkepu, o Japonijoje – kepta vištiena.
Kaip atrodo Kalėdų stalas skirtingose šalyse?
Prancūzija – nuo keptų kalakutų iki žąsų kepenėlių pašteto. Skirtinguose Prancūzijos regionuose patiekiami skirtingi kalėdiniai patiekalai. Elzaso regiono gyventojai Kalėdas mini valgydami žąsį, Burgundijos – keptą kalakutą su kaštainiais. O štai Paryžiuje gražiausios žiemos šventės metu skanaujamos austrės bei riebiųjų ančių kepenėlių paštetas foie gras, patiekiamas su saldžiojo vyno drebučiais ar figų uogiene su aštriais espeletės pipirais.
Vokietija – bulvių salotos su lašiša. Bulvių salotos yra bene vizitinė vokiškos virtuvės kortelė, tad kaipgi didžiausia metų šventė – Kalėdos – galėtų apsieiti be šio patiekalo? Vokiškos bulvių salotos su rūkyta ar sūdyta lašiša yra ne tik sotus, bet ir labai skanus užkandis. Receptas turi keletą atmainų, mat kiekviena šeima gamina kiek skirtingai: vieni salotas patiekia šiltas, kiti su grietine, dar kiti gardina majonezu ar garstyčiomis, tačiau pagrindiniai ingredientai išlieka tie patys – bulvės, lašiša, svogūnas ir marinuoti agurkai. Atrodo, šiose salotose telpa tiek vokiški, tiek mums įprasti lietuviški skoniai.
Italija – panetonės pyragas. Kokios Kalėdos be saldaus, minkštučio, sodraus skonio ingredientais pagardinto pyrago? Itališkasis panetonė, originaliai kilęs iš Milano, jau seniai tapo ne tik italų, bet ir kitų šalių kalėdinio stalo pažiba. Panetonė yra purus, mielinis pyragas, išvaizda ir skoniu primenantis keksą. Tešla, kaip ir priklauso daugeliui mielinių gaminių, kildinama iš vakaro. Į ją dedama vanilės, rome ar amarete mirkytų razinų, apelsino žievelių. Taip pat neapsieinama ir be kitų pagardų – džiovintų vaisių, cukatų, šokolado gabalėlių – suteikiančių pyragui sodrų, išskirtinį skonį. Panetonės pyragas puikiai tiks ir ant savo kalėdinio stalo, ir kaip dovana einant į svečius.
Didžioji Britanija – kalėdinis pudingas. Šventinis slyvų pudingas (angliškai – plum pudding) kiekvienais metais tradiciškai nugula ant kiekvieno brito šventinio stalo. Iš tiesų pagrindinis šio patiekalo ingredientas yra razinos, bet anglų kalboje plum anksčiau reiškė tiek slyvą, tiek džiovintą vynuogę – raziną. Dažnai pudingas gardinamas ir kitais džiovintais vaisiais bei riešutais, iš vakaro išmirkytais brendyje.
Kitą dieną pagardai išmaišomi su miltais, džiūvėsėliais, sviestu, kiaušiniu bei cukrumi, tuomet mišinys sudedamas į kepimo formą, uždengiamas folija ir net kelias valandas verdamas garuose. Šis desertas mena viduramžius, tad su juo siejami ir kai kurie tikėjimai bei tradicijos. Anksčiau į kalėdinį pudingą būdavo įmaišoma moneta, buvo tikima, kad ją radusiam sėkmė šypsosis visus ateinančius metus. Taip pat buvo tikima, kad pudingo gamyboje turi dalyvauti visa šeima ir kiekvienas eigoje turi sugalvoti po norą. Skamba daugiau nei tiesiog desertas, tiesa?
Dominika – mondongo sriuba. Mondongo – tradicinė Karibų regiono sriuba, kuria vietiniai mėgaujasi ištisus metus. Visgi, be jos neįsivaizduojamos nė vienos Kalėdos. Kodėl? Ogi todėl, kad kiekviena šeimininkė šią sriubą, kaip ir daugelį kitų patiekalų, gamina pagal savo receptą. O su kuo asocijuojasi namai, į kuriuos Kalėdų proga suguža visi šeimos nariai? Žinoma, kad su mamos gamintu maistu! Pagrindinis šios sriubos ingredientas yra žarnokai, tačiau tai neturėtų stebinti tų, kurie jau yra girdėję ar net ragavę lenkiškosios žarnokų sriubos.
Mondongo dar pagardinama daržovėmis ir įvairiomis žolelėmis, suteikiančiomis išskirtinį skonį. Įdomu tai, kad Dominikoje gyventojai laikosi viso gyvūno suvalgymo tradicijos, todėl žarnos, širdelės, kepenėlės ir kiti organai plačiai naudojami gaminant tradicinius šalies patiekalus.
Japonija – kepta vištiena. Kalėdos Japonijoje suprantamos kaip laimės, buvimo kartu bei dėmesio artimiesiems šventė. Japonai išsiskiria šios šventės minėjimu: Kalėdų išvakarės primena Valentino dieną, kai jaunos porelės kartu vakarieniauja, vaikštinėja po šventine atributika išpuoštas gatves. O štai Kalėdų dieną japonai linkę praleisti su šeima. Norėdami daugiau laiko skirti vieni kitiems, jie keliauja į greito maisto restoranus ir…užsisako keptos vištienos! Ši tradicija tokia gili ir plačiai paplitusi, kad greito maisto restoranai net siūlo specialias kalėdines keptos vištienos akcijas.
Filipinai – keptas paršelis lechon. Kalėdos šioje šalyje yra itin svarbi šeimos šventė, į kurią susirenka visa giminė: ir vaikai, ir tėvai, ir anūkai, ir seneliai, ir tetos, ir dėdės, ir pusbroliai bei pusseserės. Tokį didelį būrį žmonių reikia sočiai pamaitinti, todėl nenuostabu, kad ant kalėdinio stalo patiekiamas keptas paršelis lechon. Ir nors receptas itin paprastas – visas paršelis tiesiog įtrinamas prieskoniais ir aliejumi – kepimo procesas reikalauja laiko ir atidumo. Kepimui paruoštas paršelis maunamas ant iešmo ir kepamas virš anglių jį nuolat vartant, kad vienodai apskrustų visos pusės. Tai gali užtrukti nuo pusantros iki trijų valandų, tačiau gerai iškeptos mėsos skonis vertas laukimo!
