Po priesaikos rajono Tarybos nariai ėmėsi darbo. Jie slaptu balsavimu išrinko rajono vicemerą, savivaldybės administracijos direktorių, sprendė kitus klausimus.
„Pasišpilkavimas“ tik pradėjus darbą
Prieš pradedant svarstyti darbotvarkėje numatytus klausimus, buvo perskaitytas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių, dirbsiančių naujojoje rajono savivaldybės Taryboje, raštiškas pageidavimas dalyvauti Tarybos komitetų veikloje. Norą dirbti Biudžeto, finansų ir valdymo komitete išreiškė aštuntą kadenciją rajono Taryboje dirbantis Alfredas Jonuška, Kaimo reikalų ir ekologijos komitete – Vaclovas Motiejūnas, Komunalinio ir vietinio ūkio komitete – Simonas Strelcovas, Švietimo, kultūros ir sporto komitete – Jonas Novogreckis. Kitos Taryboje dirbančios partijos taip pat paragintos išreikšti pageidavimus dėl darbo konkrečiuose komitetuose.
Rajono meras Antanas Bezaras pagarsino, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) pareiškė apie bendrą darbą valdančiojoje koalicijoje ir artimiausiu metu pateiks bendrą koalicijos programą. LVŽS Taryboje laimėjo 13 mandatų, LRLS – 2. Koalicinėje sutartyje abi partijos politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu sutarė dėl pareigybių priskyrimo: mero pavaduotojas, Administracijos direktorius – LVŽS atstovai, Administracijos direktoriaus pavaduotojas – LRLS atstovas. Tarybos komitetų pirmininkų pozicijos pasiskirstys taip – Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto, Kaimo reikalų ir ekologijos, Komunalinio ir vietinio ūkio bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų – LVŽS atstovai, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto – LRLS atstovas. Koalicinio susitarimo dalyviai kvietė prie šio susitarimo jungtis ir kitas partijas.
Vos tik buvo pagarsintas koalicinis susitarimas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Jonas Novogreckis priminė rajono merui ir naujai Tarybos daugumai, kad paskelbus apie Tarybos daugumos sudarymą, reikia pristatyti ir programą. Jam pritarė ir bendrapartietis Alfredas Jonuška, kviesdamas „nelaužyti“ įstatymo eilučių ir viską daryti nuosekliai. Rajono meras A. Bezaras bandė aiškinti, jog koalicijos programa bus pristatyta kitame posėdyje, bet krikdemai merą spaudė toliau. Nepadėjo nei koalicijos partnerių atstovės Reginos Rupšienės aiškinimas.
„Jei jau pasiskelbėt dauguma, tai reikia pateikti programą“, – dar kartą priminė Jonas Novogreckis.
Salėje pasigirdo ar tai piktdžiugiškas teiginys, ar tai nustebimas: „Tai daugumos nėra, ar vis dėl to yra“.
Pretendentams surengti tikri egzaminai
Rajono Taryba atleido iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių Gipoldą Karklelį ir pavedė jam eiti administracijos direktoriaus pareigas, bei administracijos direktoriaus pavaduotoją Ingridą Venciuvienę, pasibaigus Tarybos įgaliojimams.
Po to pradėta svarstyti kandidato į rajono vicemerus kandidatūra. Rajono meras A. Bezaras į šį postą pasiūlė LVŽS atstovą Česlovą Greičių. Pakilęs į tribūną, kandidatas, pristatydamas būsimą savo veiklos programą, sakė, jog gavo labai aiškų ir tvirtą partijos Šiaulių rajono skyriaus narių, koalicijos partnerių, LVŽS partijos pirmininko Ramūno Karbauskio bei Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės palaikymą. Jis sakė, jog ketverius metus yra dirbęs Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnu, turi didelę vadovavimo patirtį, 14 metų vadovavęs žemės ūkio įmonėms, bendrovėms.
Č. Greičius mero pavaduotojo poste kuruos švietimą, todėl pripažino, jog lauks nepopuliarūs, bet būtini sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo, nes mūsų rajonas vienas iš autsaiderių Lietuvoje pagal švietimo įstaigų tinklo pertvarką. Kita veiklos sritis – keleivių pervežimo srautų optimizavimas, nes rajone per daug nuostolingų maršrutų, taip pat yra pasirengęs tobulinti komunalinių atliekų rinkliavos sistemą, nes dabar veikianti yra nepasiteisinusi. Nėra aiškios teisinės bazės dėl neprižiūrimų pastatų, žemės plotų. Lauks ir kiti neatidėliotini darbai, nauji iššūkiai, kurių sprendimo teks ieškoti ir Vyriausybėje.
Išgirdęs, jog vicemeras kuruos švietimą, Tarybos narys J. Novogreckis paprašė išvardinti Lietuvos valstybės simbolius ir apibūdinti jų reikšmę, tačiau sulaukė pasiūlymo apie tai pasikalbėti per pertrauką.
Būsimasis vicemeras sulaukė ir krikdemo Vaclovo Motiejūno prašymo išvardinti penkias didžiausias rajono problemas. Į tai Č. Greičius atsakė: „Pirma problema – investiciniai projektai, jų kuravimas, priežiūra, finansavimo užtikrinimas. Antra – naujas požiūris į švietimo sistemą, jos pertvarka. Trečia – gyventojų pavežėjimas, maršruto tinklo optimizavimas, nes per daug maršrutų, kurie yra dotuojami iš savivaldybės biudžeto“.
Pretendentas į vicemerus tarp kitų problemų dar įvardijo kultūros sistemos pertvarką, renginių kokybės gerinimą ir rūpestį rajono gyventojų sveikata.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir LSDP atstovaujantys Tarybos nariai surengė tikrą egzaminą. Buvo teiraujamasi apie tai, iš kur ruošiamasi gauti lėšų projektų finansavimui, koks požiūris į seniūnijų savarankiškumą, koks požiūris į kaimo ir miesto bendruomenes, kiap jas ruošiasi palaikyti, ką galvoja apie registruotą, bet neveikiančią Kuršėnų bendruomenę, ką galvoja apie pastatus užkaltais langais Kuršėnų mieste, ką galvoja apie socialinių paslaugų centro pastatą, kurio langai grotuoti.
Po slapto balsavimo paaiškėjo, jog 16 Tarybos narių balsavus „už“ ir 10 – „prieš“, nuo 2000 metų Šiaulių rajono savivaldybės Taryboje dirbantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Česlovas Greičius buvo išrinktas rajono vicemeru.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi antrai kadencijai slaptu balsavimu išrinktas ir Tarybos patvirtintas Gipoldas Karklelis yra vertinamas, kaip sąžiningas, kompetentingas ir veiklus Administracijos vadovas.
- Karklelis taip pat apibrėžė didelį laukiančių darbų spektrą – nenaudojamo Savivaldybės turto privatizavimas, švietimo įstaigų pastatų renovacija bei rajono švietimo įstaigų tinklo tolesnis optimizavimas. Artimiausiais metais laukia daug projektų, kuriuos reikės įgyvendinti, kai kuriems ieškoti trūkstamų lėšų, rangovų. Taip pat bus koreguojamas Savivaldybės Bendrasis planas, prie kurio teks dirbti metus.
„Laukia sunkus ir sudėtingas darbas. Jei bendrai ir sutelktai dirbsime – pasieksime rezultatų“, – dėkodamas už pasitikėjimą, paskiriant antrai kadencijai Savivaldybės Administracijos direktoriumi, sakė Gipoldas Karklelis.
Kaip ir vicemeras savivaldybės administracijos direktorius sulaukė 16 Tarybos narių palaikymo, o 10 balsavo „prieš“.
Rajono Taryba taip pat patvirtino išmokas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas rajono merui ir vicemerui, rajono merui nustatė darbo užmokestį.
Saulius JUŠKEVIČIUS