Tai reiškia, kad liko nedaug iki oficialaus šio valstybinės reikšmės projekto starto. Kitas žingsnis – sprendimas dėl finansavimo skyrimo, po kurio minėtasis projektas startuos.
Šis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas leis plėtoti branduolinės medicinos technologijas bei atlikti kur kas daugiau ankstyvosios diagnostikos tyrimų. Tai ženkliai padidins mūsų šalies galimybes išsaugoti dar daugiau pacientų gyvybių. O tai labai svarbu, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo daugiau galimybių greičiau ir lengviau pasveikti. Projektą įgyvendins Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
Ciklotrono infrastruktūros sukūrimo projekto vertė preliminariai siekia 15,2 mln. eurų, iš kurių 11,7 mln. eurų bus skirta iš SAM, ir 3,5 mln. eurų – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšomis finansuojamų priemonių.
Sprendimą, kad toks projektas reikalingas Lietuvai, priėmė dar praėjusi Vyriausybė. Tad svarbu ir tai, kad užtikrinamas jo tęstinumas net pasikeitus politinėms aktualijoms, nes neabejojama jo svarba ir nauda mūsų šalies pacientams.
Lietuvoje šiuo metu veikia du pozitronų emisijos tomografai (PET) – Vilniuje ir Kaune. Ir nors per pastaruosius šešerius metus atliekamų PET tyrimų skaičius išaugo nuo 38 (2012 metais) iki daugiau nei 1,6 tūkst. (2018 metais), įrangos naudojimas ankstyvajai sunkių ligų diagnostikai yra apribotas radiofarmacinių preparatų tiekimo specifikos. Kai kurie radiofarmaciniai preparatai yra importuojami iš užsienio, o kitų net nėra galimybių atsivežti dėl ypač greito jų skilimo.
Tai lemia, kad Lietuvoje PET tyrimų atliekama dešimt kartų mažiau, nei kitose ES valstybėse, o mūsų pacientams patys tiksliausi diagnostiniai tyrimai tampa sunkiai prieinami. Pavyzdžiui, 2016 metų duomenimis, Danijoje 100 tūkst. gyventojų teko apie 700 PET tyrimų, Olandijoje – apie 460, Čekijoje – 300, Lenkijoje – 215, Vengrijoje – 170. Tuo tarpu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko vos 35 PET tyrimai.
Svarbu ir tai, kad reikiamas medžiagas bus galima pasigaminti vietoje – nebereikės jų gabenti iš užsienio, kaip yra šiuo metu, kai reikia atlikti PET tyrimus. Tad pacientams bus galima laiku atlikti reikiamus tyrimus ir nedelsiant paskirti gydymą, taip padidinant ligos suvaldymo ar visiško išgijimo tikimybę. Be to, sumažės procedūrų kaštai: šiuo metu vienas PET tyrimas kainuoja 1145 eurai, o turint savo ciklotrono infrastruktūrą vienas tyrimas atpigs iki maždaug 480 eurų, tad tyrimų bus galima atlikti daugiau – per metus apie 6 tūkstančius. Planuojama, kad ciklotronas pradės veikti 2023 metų rudenį.
Ciklotronas taip pat suteiks galimybes vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus.
Svarbu ir tai, kad šis projektas prisidės ne vien prie šalies gyventojų sveikatos priežiūros gerinimo, bet ir prie mokslinių tyrimų plėtros. Dar 2015 metais Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno technologijos universitetas pasirašė susitarimo memorandumą kartu su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) plėtoti branduolines technologijas. Taigi, tai yra jau seniai ir tarptautiniu mastu vystoma idėja, reikšminga tarptautiniam bendradarbiavimui ir mokslui.
Latvijoje, kurioje įsteigtas 1 PET tyrimų centras, ciklotonas įrengtas 2016 metais. Lenkijoje veikia 26 PET tyrimų centrai ir veikia 9 ciklotronai.
SAM Spaudos tarnyba
