Grūdus auginti Lietuvos ūkininkams greit nebeapsimokės?

Javapjūtė daugelyje šalies regionų eina į pabaigą arba net ir baigėsi. Ūkininkai kalba apie žemas grūdų supirkimo kainas. VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. rugpjūčio 12 d. informacinis statistinis leidinys „Agro RINKA“ pateikia 31-os šių ir praeitų metų savaitės grūdų bei rapsų supirkimo kainas. Akivaizdžiai matyti, kad kainos krito. Pavyzdžiui, jeigu pernai 31-ąją metų savaitę ekstra klasės kviečiai (be nuoskaitų) Lietuvoje kainavo 246,30 Eur/t, tai šių metų tą pačią savaitę – tik 233,47 Eur/t. Ta pati tendencija – ir su rugių, miežių, avižų, kvietrugių, rapsų kainomis. Šiek tiek kitokia situacija su kukurūzais, tačiau iki jų derliaus šiemet – dar toli.

Situacija prastesnė už buvusią prieš karą Ukrainoje

Savo pastebėjimais sutiko pasidalinti Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas. Paklaustas, ką mano apie šiemetines grūdų supirkimo kainas, jis atsakė: „Po įvairių rinkos kalnelių – pakilimų, kritimų, tiek žaliavų, tiek grūdų supirkimo kainos buvo šovusios į viršų, bet šiai dienai grūdų kainos net apie 10 proc. mažesnės nei buvo prieš karą Ukrainoje. Grūdų auginimo kaštai yra išaugę maždaug 30 proc. Pvz., kuras brango 40 proc., salietra – 30 proc., kompleksinės trąšos – 40 proc., darbo užmokestis kilo 20 proc., žemės nuoma brango 30 proc., pesticidams išleidžiama apie 35 proc. daugiau. Gamybos sąnaudos taip pat pabrangusios nemažai. Akivaizdu, kad situacija nepalanki ūkininkams“.

Neatsižvelgė į Žemės ūkio tarybos prašymą

Paklausėme, ar šios vasaros gamtos „išdaigos“ turėjo neigiamos įtakos derliui. „Žala tikrai buvo padaryta, pradedant fiziniu pasėlių sunaikinimų, baigiant grūdų kokybės kritimu, tačiau žalos dydis skirtingose vietovėse yra nevienodas. Stichinis reiškinys, audra, buvo sąlygota dviejų stichinių reiškinių – didelio vėjo ir gausaus lietaus. Kritulių kiekis – nuo stichinio iki katastrofinio, o vėjas – taip pat, kai kur netgi arti uragano. Šį reiškinį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pavadino audra. Krituliai pasėliams pavojingi jau tada, kai per 12 val. iškrenta nuo 15 iki 50 mm kritulių. Stichinis reiškinys, kai kritulių per minėtą laiką iškrenta nuo 50 iki 80 mm, katastrofiniai krituliai – daugiau nei 80. Šią vasarą, pavyzdžiui, Šiauliuose per 24 val. iškrito 190 mm kritulių. Dėl skirtingos žalos pasėliams, buvo skirtinga ir javapjūtės eiga – kai pietinėje dalyje javapjūtė buvo įpusėjusi, šiauriniuose rajonuose ji net nebuvo pradėta. Dėl gamtos stichijos pasėliai buvo išguldyti, grūdų kokybė tapo prasta, rapsai tiesiog išpurtyti, o Vyriausybe net nepaskelbė ekstremalios situacijos, nors Žemės ūkio taryba dėl to kreipėsi“, – pasakojo dr. I. Hofmanas.

Savivaldybių pagalba – lyg miražas?

Teiravomės, kas jam yra žinoma apie savivaldybių bei valstybės paramą ūkiams. Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas bei kitų titulų turėtojas sakė girdėjęs, kad kai kurios savivaldybės žadėjo kompensuoti audros padarinių sąlygotus nuostolius, tačiau nieko tiksliai pasakyti apie skirtą paramą negalintis. Jis sakė, kad greičiausiai jokios paramos gauti nėra galimybės. Dr. I. Hofmano nuomone, ūkininkai turėtų naudotis pasėlių draudimu ir tuomet galbūt žalos atlyginimas būtų realus.

Ar Radviliškio bei Šiaulių rajonų savivaldybės pasirūpino kompensuoti ūkininkams jų patirtą žalą audrų bei liūčių metu, paklausėme šių savivaldybių atstovų.

Šiaulių rajono savivaldybės mero patarėja Rita Žadeikytė patvirtino Dr. I. Hofmano spėjimą dėl paramos iš savivaldybės: „Daugumos rajono ūkininkų pasėliai yra drausti, todėl žalas atlygina draudimas. Savivaldybė tvarko kelius, kuriems padaryta žala dėl smarkaus lietaus ir audros. Paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija leidžia ūkininkams derėtis su bankais dėl paskolų atidėjimo. Rugpjūčio 12 d. vyko šalies savivaldybių vadovų pasitarimas su Nacionaliniu krizių valdymo centru, kuriame aptarta, ko ūkininkams reikėtų, tačiau parama iš valstybės ūkininkams kol kas neaiški. Šiame pasitarime su Nacionaliniu krizių valdymo centru kalbėta, kad savivaldybės neturi svertų, kaip padėti ūkininkams iš savivaldybių biudžetų, todėl tikimasi valstybės paramos“.

Radviliškyje žadama nagrinėti ūkininkų prašymus dėl žalos atlyginimo

Išeitų, kad situacija Radviliškio rajono savivaldybėje kur kas geresnė. Radviliškio rajono savivaldybė teigia, jog vietos ūkininkams tikrai yra viltis gauti paramą ir iš savivaldybės: „Nuo audros ir stichinio lietaus nukentėję žemės ūkio subjektai bei ūkininkai gali kreiptis dėl pagalbos į Radviliškio rajono savivaldybę. Kartu su prašymu jie turi pateikti informaciją apie žemės sklypus, kuriuose padaryta žala, atskirai pagal kiekvieną sklypą, nurodant kontrolinio žemės sklypo numerį, lauko numerį, pasėlio kodą, deklaruotą pasėlių plotą, žuvusių pasėlių plotą, žuvusių pasėlių dalį procentais, įvykio fotofiksaciją. Jau yra gauti 9 tokie prašymai. Radviliškio rajono savivaldybės Prašymų suteikti paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, nagrinėjimo darbo grupė važiuoja ir vietoje įvertina padarytų nuostolių mastą. Vertinant nukentėjusiųjų prašymus, bus atsižvelgta ir į tai, ar turtas buvo draustas, nes tokiu atveju žalą atlygins draudimo bendrovės. Kaip teigė Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alfredas Juozapavičius, aplankius kai kurių pareiškėjų laukus, pastebėta, kad kviečiai ir kiti javai nukentėjo nežymiai, daugiau žalos padaryta rapsų pasėliams, tačiau juos ūkininkai dažniausiai būna apsidraudę, todėl jiems nuostolius atlygins draudimo bendrovės. Nukentėjusių prašymai vis dar priimami, o Radviliškio rajono savivaldybė jau artimiausiu metu planuoja sušaukti Prašymų suteikti paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, nagrinėjimo darbo grupės posėdį, kuriame bus priimti sprendimai dėl nuostolių atlyginimo gyventojams, įmonėms bei ūkininkams. Kol kas posėdis dar neįvyko ir sprendimai nėra priimti. Nuostoliams atlyginti mero rezervo fonde iš viso yra 110 tūkstančių eurų, kurie pagal prioritetus bus paskirstyti nukentėjusiesiems. Didžiausias prioritetas bus skiriamas iš dalies kompensuoti nuostolius, kurie buvo padaryti gyvenamiesiems namams ar žmonių būstams, kad žmonės turėtų kur gyventi“.

Šiais metais prognozuoja mažesnį kviečių derlių ES bei Ukrainoje

Minėtas informacinis statistinis leidinys „Agro RINKA“ pateikė duomenis, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 31 savaitę (07.29–08.04) grūdų supirkimo kainos, palyginus jas su kainomis, buvusiomis prieš savaitę, kito labai nedaug. Kviečiai 31 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 191,23 Eur/t. Palyginus su prieš savaitę buvusia kaina, ji buvo mažesnė 0,52 proc. bei 11,55 proc. mažesnė negu 2023 m. 31 savaitę (07.31–08.06). Rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę padidėjo 0,35 proc. (iki 122,21 Eur/t), bet buvo 10,16 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio kaina. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2024 m. prognozuoja mažesnį kviečių derlių Europos Sąjungos (ES) šalyse, Ukrainoje ir Rusijoje. FAO 2024 m. liepos mėnesio duomenimis, šių metų bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 854,2 mln. t. ir tai būtų 0,1 proc. daugiau, palyginus su 2023 metais. Pasauliniu mastu kviečių derlius 2024 m. prognozuojamas 0,1 proc. didesnis nei 2023 m. ir turėtų sudaryti 789,1 mln. t. Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu gali būti mažesnis 0,1 proc. ir sudaryti 1530,0 mln. t. Mažesnis kviečių derlius ES šalyse prognozuojamas dėl gausaus lietaus sėjos metu, sumažėjus žieminių kviečių pasėlių plotui. Nepalankios meteorologinės sąlygos (drėgmės trūkumas gegužės mėnesį pietinėje Europos dalyje ir per didelis drėgmės kiekis šiaurinėje dalyje) taip pat sumažino kviečių derliaus prognozes, ypatingai Italijoje.

Rita Grigalienė

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Skaityti daugiau

Kepami Kalėdaičiai

Kalėdaitis, dar vadinamas plotkele – šventintas paplotėlis, kurio bendru valgymu pradedama Kūčių vakarienė. Jis simbolizuoja šei­mos ben­drys­tę ir…