Liepos pirmąjį sekmadienį Globėjų dieną minėjo 81-a Šiaulių rajono globėjų šeima. Visa savaitė rajone buvo skirta Globėjų dienai, į renginius kvietė Kuršėnų šeimos namų Globos centras.
Pasveikino meras
Rajono meras Antanas Bezaras kasmet šią dieną aplanko kurią nors globėjų šeimą. Šiemet jis aplankė globėjų Ričardo Pikelio ir jo žmonos Liubovės namus, kuriuose dorais, darbščiais užaugo keturi savi vaikai ir keturi globotiniai.
A. Bezaras padėkojo šeimai už vaikus, kurie jų namuose augo laimingi ir mylimi. Už tai, kad, kaip pati šeima yra sakiusi, vykdė Dievo planą – auginti globotinius, už tai, kad savo meile, šiluma ištirpdė vaikų širdelėse likimo nuoskaudas, atšiaurumą, o pasėjo gerumą.
„Visų Šiaulių rajono žmonių vardu dėkoju, brangūs Globėjai, kad vykdote šią kilnią misiją ir prisiimate atsakomybę už vaikų likimus“, – sakė meras.
Globoti apsisprendė greitai
Liubovė ir Ričardas pasakojo, kaip iš tiesų pakeitė globojamų vaikų likimus, nes jų kelias per gyvenimą galėjo būti ir labai nelinksmas.
Liubovė ir Ričardas pasakojo, kaip Šakynos seniūnijoje jų Mandeikių kaimo vienkiemis namais tapo keturiems vienos šeimos vaikams, netekusiems artimųjų globos. Šeima apsisprendė tapti globėjais per porą dienų. Liubovė pasakojo, kad patys lyg ir neplanavę tapti globėjais, tačiau toks buvęs Dievo planas, kuris viską surikiavo taip, kad šeima, auginusi keturis vaikus, priglaudė dar keturis globotinius – vienos šeimos vaikus. Ričardas su Liubove patys turėjo mokytis ir ieškoti kelių į vaikų širdis. Šeima nutarė, kad su globotiniais bendraus ne žūt būt norėdami pakeisti tėvus, o lyg vyresni broliai ir seserys – padės, patars, mokys, auklės savo pavyzdžiu, bendru sutarimu ir bendrais darbais. Liubovė džiaugėsi, kad ir jų vaikai ir globotiniai yra gabūs, dori žmonės, globotiniai ypatingai gabūs muzikai.
Sodybą saugo ąžuolas
Liubovė ir Ričardas aprodė savo vienkiemį, kurį saugo plačiašakis apie 300 metų amžiaus ąžuolas, šeimos vadinamas namų šeimininku. Vienkiemyje jaunoji šeimos karta greta šimtametės Ričardo senelių statytos trobos pastatė dar kelis gyvenamus pastatus. Ričardas pasakojo, kad šeimą išlaiko bitininkystės ūkis – laiko apie 200 bičių šeimų, pats Ričardas bitininkauja apie 40 metų, į šią tėvo veiklą įsitraukė ir jauniausias šeimos sūnus Karolis. Šiuo metu namuose yra likę trys vaikai – jauniausias sūnus Karolis ir dvi globotinės, kurios dar lanko Gruzdžių gimnaziją, kiti vaikai gyvena užsienyje, vienas globotinis – gyvena ir dirba Vilniuje.
Ponį pirko vaikams
Globėjų šeima jau ne vienerius metus augina ponį Žirnį. Ričardas pasakojo, kad vaikams norėjo nupirkti augintinį, susirado skelbimą, kad toks gyvūnas yra parduodamas ir paaiškėjo, kad jį parduoda Antanas Bezaras. Meras prisimena, kad vos išgirdęs, kaip globėjų šeima perka poniuką vaikams, už gyvūną paėmė tik trečdalį prašytos kainos. Ponis Žirnis yra sodybos puošmena, tačiau su charakteriu, ateina prie žmonių tik tada, kai pats nori.
Ypatingas likimas
Ypatingas ir pačių globėjų – Ričardo ir Liubovės likimas. Ričardas beveik prieš 40 metų, studijuodamas Vilniaus universitete klasikinę filologiją nuplėšė sovietinę vėliavą. Už tai buvo pašalintas iš universiteto be teisės studijuoti ir gelbėdamasis išvyko į Altajaus kraštą, kur pragyveno 11 metų. Į Lietuvą jau grįžo su Liubove ir trimis mažais vaikais. Įsikūrė senelio statytame vienkiemyje, pradėjo bitininkauti. Liubovė pasakojo, kad jos tėvas – vokiečių kilmės, augęs vaikų namuose.
„Toks Dievo planas“
Pokalbio metu net kelis kartus Liubovė susisiekė su vaikais, gyvenančiais svetur. Visa šeima neišskiriant nė vieno labai artimai, pagarbiai ir daug bendrauja su vienkiemyje, užsienyje ir Vilniuje įsijungdami į bendrą pokalbį internetinio ryšio priemonėmis, aptaria dienos darbus, pasidžiaugia tuo, ką pamatė nuveikė.
„Toks buvo Dievo planas“, – džiaugiasi Liubovė ir Ričardas.
Rita ŽADEIKYTĖ
Mero padėjėja
Ritos ŽADEIKYTĖS nuotr.
