Visi metų laikai savaip gražūs. Kiekviename jų galima atrasti savo žavesio ir grožio. Bet ruduo –mėgstamiausias. Ir nebūtinai tas gražusis, auksinis. Jame yra ir šiek tiek niūrumo, pilkumos ir ramybės. Tada galima susidėlioti vasaros prisiminimus, degti žvakes, kepti pyragus, megzti, ir klausytis lietaus barbenimo į langą. Bet šių metų ruduo – ypatingas. Šiltas, saulėtas ir neįtikėtinai gražus.
Po šiltos vasaros vaikai ir vėl susirinko į Micaičių kultūros namus į edukacinius užsiėmimus. Vaikai piešė rudenį, mokėsi megzti kilimus. Kilimai „iš močiutės skrynios“- tokius, po rudens darbų, ilgais žiemos vakarais megzdavo mūsų močiutės, todėl ir gimė idėja kultūros darbuotojoms Irenai ir Loretai atgaivinti šį seną kilimų mezgimo būdą.
Kilimai ypatingi, ypatingai mezgami, nes siūlai pagaminti savo rankomis iš nebereikalingų, išaugtų rūbelių, trikotažinių skiaučių. Kilimai megzti su dideliu užsidegimu, meile. Kiekvienam kilime vaikai įmezgė savo nebereikalingą rūbą, taip prikeldami jį antram gyvenimui, kartu ir tausodami mūsų gamtą. Bemezgant, gimė mintis numegzti vieną bendrą kilimą, tačiau karantinas pristabdė jo mezgimą. Po karantino vaikai sugrįš ir sieks numegzti labai didelį kilimą, kuris papuoš kultūros namų salę.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Micaičių filialo kultūros renginių organizatorė Loreta Aušbikavičienė
