Dilema: „girtuoklių lizdą“ griauti ar paveldo objektą išsaugoti?      

Rajono meras Antanas Bezaras: „Du dešimtmečius apleisti ir griūvantys pastatai aikštėje niekam nerūpėjo, o dabar, kai Savivaldybė nupirko, staiga visiems parūpo. Griūvančių pastatų turime ir taip daug“.

Antradienį rajono Taryba priėmė sprendimą gegužės mėnesį iš verslininkės įsigytą pastatą  Gruzdžių miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 1, nugriauti. Nepadėjo ir Seimo nario Stasio Tumėno prašymas susilaikyti, bent jau laikinai, nuo tokio sprendimo priėmimo.

 

Stojo ginti ir Seimo narys

Aistros dėl pastato Gruzdžiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 1, nugriovimo kilo dar šį klausimą svarstant Biudžeto, finansų ir valdymo komiteto posėdyje.

Tuomet žodis buvo suteiktas verslininkui Vidmantui Adomaičiui.

Svečias priminė komiteto nariams apie ruošiamą griauti pastatą.

„Šis pastatas turi istorinę reikšmę ir neturėtų būti nugriautas“, – tvirtino V. Adomaitis, išsakydamas ne tik savo, bet grupės garbių Gruzdžių krašto atstovų.

Komiteto nariams jis rodė pastato nuotraukas, aiškino jo vertę.

Svarstant šį klausimą Tarybos posėdyje, į tribūną pakilo Seimo narys Stasys Tumėnas.

„Šis sprendimas neatitinka  21 amžiaus dvasios. Mums svarbi praeitis, mums svarbi savo krašto istorija. O šituo sprendimu mes sunaikiname vieną objektą. Keistai skamba kai skaitai nutarimą, kai skaitai Administracijos direktoriaus raštą , kuriame vyrauja žodžiai: nurašyti, išardyti, likviduoti, nugriauti. Tai truputį keistai skamba.“, – sakė Seimo narys.

Jis atkreipė Tarybos narių dėmesį į tai, kad savo sprendimą Taryba grindžia tuo, kad pasttaas nėra paveldosauginių objektų sąraše.

Anot Seimo nario, tai nieko nereiškia

„Kultūros paveldo departamento (KPD) skyriaus vadovas Šiauliuose Rytis Budrys nustebo, kad su jų skyriumi nebuvo tariamasi, ką su tuo pastatu daryti. Jūs sakote, kad pastatas netinkamas naudoti, tačiau netinkama naudoti buvo ir Pakruojo sinagoga. Dabar ji atstatyta ir visa Lietuva važiuoja jos apžiūrėti. Šiaurės Lietuvoje taip buvo nugriautas nemažai pastatų. Štai Linkuvoje buvo nugriauti keli pastatai ir miestelyje neliko 17-18 amžiaus dvasios“, – Tarybos nariams aiškino S. Tumėnas.

Pasak jo, šis pastatas Gruzdžiuose sudaro urbanistinę erdvę, miestelio ir bažnyčios erdvės vientisumą, o ji nugriovus, nebeliks miestelio centro istorinio veido, nes jį įprasmina kiekvienas pastatas.

„1835 metais ten buvo įkurta Gruzdžių dvaro baudžiauninkų ligoninė. Pastatas priklausė dvaro savininkams Zubovui, o vėliau – Naryškinui, Panaikinus baudžiavą, dvaro savininkas Naryškinas bandė atsiimti pastatą, tačiau to padaryti neleido valstiečiai. Po Naryškino mirties, našlė pastatą perdavė miestelio bendruomenei. Ilgą laiką ten veikė ligoninė. Tik 20 amžiaus pabaigoje, kai buvo pastatytas naujas ligoninės, šis pastatas buvo privatizuotas. Jame veikė arbatinė, parduotuvės“, – istorijos pamoką Tarybos nariams dėstė Seimo narys.

Pasak Seimo nario, šis pastatas kartu su priešais jį stovinčiu namu sudaro vartus. Tokių vartų šalies miesteliuose daug, tačiau jie atskleidžia miestelio veidą.

„Panašūs vartai buvo prie spaustuvės Pakruojyje. Ten stovi šviesoforas. Kad kada nors Gruzdžiuose atsiras šviesoforas vargu ar įtikėtina, tačiau eismo saugumui užtikrinti galima įrengti veidrodį“, – aiškino S. Tumėnas.

Seimo narys kvietė apsispręsti ir neleisti naikinti pastato.

Nuspręsta griauti

Tokius Seimo nario pamokymus rajono meras Antanas Bezaras palydėjo  replika: „Ačiū, kad jūs esate nusiteikęs prieš didžiumą Gruzdžių gyventojų. Galime pasirūpinti ir Gruzdžių dvaro pastatais, kurie atrodo „žymiai geriau“. Griūvančių pastatų turime ir taip daug. Du dešimtmečius apleisti ir griūvantys pastatai aikštėje niekam nerūpėjo, o dabar, kai savivaldybė nupirko, staiga visiems parūpo. Ačiū Seimo nary, kad padėsite ir lėšų gauti pastato sutvarkymui“.

Po tokių mero žodžių į darbą kibo Tarybos nariai.

Laisvūnas Neimanas pabandė atkreipti dėmesį į tai, kad norint pastatą atstatyti, reikia nemažai lėšų. O iš kur jų gauti?

Seimo narys pabandė aiškinti, kad tam yra KPD lėšos, projektai.

„Pastate galima steigti krašto muziejų ar žydų muziejų, įrengti bendruomenei patalpas. Tai nedaroma iš karto ar per metus“, – sakė S. Tumėnas.

Rajono meras į tai reagavo dar viena replika:“Jūs puikiai žinote, kad lėšos naujiems projektams artimiausiais metais nebus skiriamos. Jas gaus tik užbaiginėjantys projektus. Dvarui sutvarkyti irgi pinigų reikia“.

Tarybos narys Alfredas Jonuška pasiūlė imti pavyzdį iš Žeimelio.

„Ten visus pastatus miestelio centre išpirko atvažiavę latviai. Jie juos sutvarkė ir taip išsaugojo miestelio veidą. Gal ir mes negriaukim pastato, o su visais apribojimais pabandykim parduoti, nes jei susidomėjo Kultūros paveldo departamentas, jie nugriauti neleis“,  – siūlė jis.

Tarybos nariai prisiminė ir sugadintą Ventos senvagę Kuršėnuose, nes paveldosaugininkai taip pat nieko blogo nematė.

Tarybos narys Darius Ramančionis pasiūlė atidžiau pažiūrėti į tokius griovimus ir tvarkymus.

„Pastatas neįtrauktas į paveldo objektų sąrašą, bet aikštėje augantis ąžuolas yra paveldo registre, o tvarkydami aikštę darbininkai taip uždėjo plyteles, kad jos beveik siekia šaknis. Po metų kitų jis nudžius“, – aiškino Tarybos narys.

Tarybos narė Jūratė Šakočiuvienė stebėjosi, kodėl tik dabar visi susirūpino šiuo pastatu.

„Juk keletą dešimtmečių matė, kaip jis griūna be šeimininko priežiūros, o kodėl tik dabar taip susirūpino? Gruzdžių gyventojai mato, kad yra problemų su dvaru, o mes tiek dėmesio skiriame šiam pastatui. Aš nežinau, ar tas pastatas turi tokią vertę. Kiek prisimenu iš vaikystės, tai ten visą laiką buvo parduotuvė“, – sakė ji.

Kad pastatas du dešimtmečius niekam nerūpėjo, stebėjosi ir Tarybos narė Irena Laurinaitienė.

Tarybos narys A. Jonuška dar kartą atkreipė kolegų dėmesį į tai, kad trūksta ne tik pinigų, bet ir idėjų, minčių ir noro.

„Geriau viską nugriauti, negu rūpintis išsaugojimu“, – teigė jis.

Seimo nariui S. Tumėnui buvo pasiūlyta susitikti su Gruzdžių miestelio gyventojais ir pačiam išgirsti jų nuomonę, tačiau prieš tai Tarybos nariai išgirdo Administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio paaiškinimus.

„Ne mes patys sugalvojom pastatą griauti. Tai buvo pačių miestelio gyventojų siūlymas. Jie patys kreipėsi į savivaldybę ir prašė išspręsti problemą su šiuo pastatu, eismo saugumu sankryžoje“,  – sakė administracijos vadovas.

Pasigirdo pasiūlymų – klausimo svarstymą atidėti iki kito Tarybos posėdžio, tačiau paaiškėjo, jog tuomet nespėjama paduoti paraiškos europiniam projektui. Netgi rengiant neeilinį Tarybos posėdį, galima nesuspėti, nes gali užtrukti techninio projekto taisymas, paraiškos peržiūrėjimas.

Tarybos nariai dauguma balsų nusprendė pastatą nugriauti, net nepabijoję, jog tokį jų veiksmą gali sustabdyti Kultūros paveldo departamento sprendimai.

O tai, kad departamentas imsis kažkokių sprendimų, užsiminė ir Seimo narys S. Tumėnas.

Perkant irgi virė aistros

Apie šio pastato pirkimo peripetijas ir tuomet kilusias aistras „Kuršėnų krašto žinios“ jau rašė liepos 14 dieną („Girtuoklių „lizdą“ įsigijo Savivaldybė“).

Sprendimo aiškinamame rašte buvo sakoma, kad vykdant projektą „Gruzdžių miestelio bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros kompleksiškas atnaujinimas“ reikalinga įsigyti privačiam asmeniui priklausančius statinius, esančius miestelio centre, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 1, ir juos nugriauti.

„Pasitarimo su miestelio bendruomene metu pritarta siūlymui šiame sklype įrengti skverą, pritaikant jį laisvalaikio reikmėms, tuo pačiu nugriaunant miestelio vaizdą gadinančius statinius ir pagerinant eismo saugumo sąlygas. Pastatų griovimo ir teritorijos sutvarkymo išlaidos bus finansuojamos projekto lėšomis“, – sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys.

Tuomet aistros virė ir miestelyje. Į jas buvo įtraukti ir garbūs kraštiečiai, stoję ginti pastatą nuo nugriovimo. Tvirtinta, jog nugriovus pastatus bus suardytas aikštės vientisumas, nebeliks senamiesčio vaizdo. Anot  kraštiečių, pastatas unikalus tuo, kad kartu su kitoje gatvės pusėje stovinčiu namu sudaro S. Dariaus ir S. Girėno gatvės vartų įvaizdį.

Buvo tvirtinama, jog tai miestelio paveldo dalis, tačiau paaiškėjo, jog į paveldo objektų sąrašą jis nėra įtrauktas.

Saulius JUŠKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.

 

 

 

 

Total
38
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts