Gali pasirodyti – o kas čia tokio už vieną sumą automobilį nusipirkti, kitą sumą įrašyti, įsigyti 2015 metais, o sutartį surašyti 2019 metais, tačiau kai kada tokie dalykai gali kainuoti gana brangiai. Dėl to, kad kuršėniškis Jonas A., būdamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, pateikė suklastotą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta automobilio „Peugeot 406“ įsigijimo data bei kaina, prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasibaigęs teisme priimtu nuosprendžiu. Tikėdamasis gauti neva sugadinto automobilio žalos atlyginimą, Jonas A. ne tik jokios naudos negavo, bet ir pats užsidirbo teistumą bei turės susimokėti nemenką baudą.
Automobilio įsigijimo sutartis VĮ „Regitra“ nebuvo įregistruota
Faktiškai 2015 metais įsigijęs automobilį „Peugeot 406“, Jonas A. sutarties VĮ „Regitra“ neįregistravo. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta 2019 m. sausio 10 d., nurodant, kad automobilio kaina – 300 eurų. Pasak Jono A., sutarties surašymo data bei automobilio įsigijimo kaina nurodytos teisingai. Įtartinai atrodė tik tai, kad 2015 metais ankstesnis automobilio savininkas jį buvo įsigijęs už 100 eurų.
Kreipėsi į policiją dėl neva padarytos žalos
Gal dokumentų tvarkymo detalės niekam nebūtų užkliuvę, jeigu ne Jono A. pareiškimas policijai dėl apgadinto automobilio. Nors pagal liudytojų parodymus, automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas sodų bendrijoje, šalikelėje, nuleistomis padangomis, su negaliojančia technine apžiūra bei išregistruotas iš VĮ „Regitra“, Jonas A. pareiškime policijai nurodė, kad dėl automobilio apgadinimo patyrė 500 eurų turtinę žalą. Buvo nurodyta, kad automobiliui „Peugeot 406“ išdaužtas priekinis stiklas, išdaužti galiniai automobilio žibintai, nulaužtas automobilio kairės pusės veidrodėlis, įvairiose automobilio vietose apgadintas kėbulas. Esą šiuos sugadinimus padarė nežinomi niekadėjai, kuriuos Jonas A. prašė surasti ir nubausti. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Pasipelnyti nepavyko
Deja, tikėjęsis iš automobilį apgadinusių asmenų gauti 500 eurų žalos atlyginimą, Jonas A. nieko nepešė. Jis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, dokumentų, pagrindžiančių padarytą 500 eurų turtinę žalą, nepateikė. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Konstatuota, jog sugadinto turto vertė nesiekia minimalaus 3 MGL (150 eurų) dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio sugadinimo, pradėtas tyrimas dėl dokumento suklastojimo.
Tiesą atskleidė buvusio savininko parodymai
Automobilį Jonui A. pardavęs N. D., apklausiamas byloje, painiojosi parodymuose – vienu metu jis teigė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti surašyta 2019 metais, vėliau tai neigė, sakydamas, kad automobilį pardavė 2015 metais ir netrukus surašė sutartį. N. D. netgi nebuvo įsitikinęs, kad sutartyje esantis parašas rašytas būtent jo ranka. Dėl automobilio kainos N. D. buvo įsitikinęs, kad negalėjo parduoti mašinos už didesnę sumą nei buvo pats įsigijęs, kadangi tokiu atveju turėtų mokėti pelno mokestį valstybei. Primename, kad N. D. automobilį buvo įsigijęs už 100 eurų.
Sutartimi siekė suklaidinti policiją
Byloje buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos tyrėjai Jonas A. pateikė netikrą dokumentą – automobilio „Peugeot 406“ pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu kuršėniškis siekė pagrįsti didesnį žalos dydį, patirtą dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, sudarant įspūdį, jog automobilį jis įsigijo palyginti neseniai, maždaug prieš pusantrų metų, už 300 eurų. Tokie jo veiksmai buvo įvertinti kaip nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 100 eurų vertės automobilio – 3000 eurų bauda
Dėl šio nusikaltimo padarymo Jonui Astrauskui skirta 60 MGL (3 000 eurų) bauda. Šią sumą jis turės sumokėti per 16 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam laiku nesumokėjus baudos, šią bausmę priverstinai vykdytų antstolis. Nesant galimybės išieškoti baudą, antstolio teikimu bauda gali būti pakeista laisvės apribojimu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos Renatos Maziliauskienės 2021 m. gruodžio 23 d. paskelbtas nuosprendis gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs.
Rita Grigalienė