Praėjusiame „Kuršėnų krašto žinių“ numeryje rašėme apie tai, kokie praėjusieji metai buvo rajono valdantiesiems. O kokie praėjusieji metai buvo rajone išrinktai Seimo narei Rimai Baškienei ir kokie iššūkiai laukia 2020-aisiais? Apie tai pokalbis su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima BAŠKIENE.
– Kiekvieni metai atneša vis naujų iššūkių, kokie Jums buvo 2019-ieji metai ?
– Esu linkusi žvelgti į gyvenimą gerumo ir optimizmo žvilgsniu, todėl pastebiu labai daug teigiamų pokyčių, žinoma, matau esamą realybę ir problemas, suprantu būtinybę jas spręsti. Vertinant keleto metų laikotarpį, manau, tikrai matome augančios ekonomikos vaisius – nuosekliai gerėjo žmonių gyvenimo lygis: didėjo atlyginimai, išmokos ir pensijos, mažėjo nedarbas, didėjo neapmokestinamas pajamų dydis, minimali alga ir t.t. Lietuva tampa vis patrauklesne investicijoms ir verslui. Vykdėme reformas, kurios atnešė nemažai pokyčių ir ne visiems patiko, nes pradėjome kovą su korupcija ir girtavimu, optimizavome viešąjį sektorių, toliau drąsiai sprendėme Lietuvos žmonių problemas. Minėjome 15 metų NATO narystėje sukaktį ir džiaugėmės, kad esame saugūs, kaip niekada anksčiau ir, kad ilgus metus ignoruotas 2 proc. nuo BVP lėšų skyrimo susitarimas krašto apsaugai – pagaliau įvykdytas ir net dvejais metais anksčiau nei buvo sutarta.
Prabėgę 2019 metai buvo labai dinamiški. Normaliam Seimo darbui įtakos turėjo ir treji rinkimai, nes buvo daugiau nei įprasta politikavimo. Viešojoje erdvėje pirminiai siūlymai dėl vieno ar kito įstatymo projekto, ar tik prasidėjusios diskusijos, neretai būdavo pateikiamos kaip jau priimti sprendimai. Įsisukę į darbų verpetą, nespėjome tinkamai paaiškinti ir pristatyti visuomenei savo siūlymų, kai kada nesuradome ir kompromisų, klydome, iškart neįžvelgdami ir savo kolegų tarpe asmeninių interesų iškėlimo aukščiau bendrojo tikslo, nes į Seimą buvo išrinkta daug naujokų, o vidiniai ginčai ar nesutarimai tarp atskirų politikų viešojoje erdvėje nuskambėdavo garsiau ir ryškiai negu nuveikti darbai. Tad, tiek opozicija, tiek žiniasklaida mums negailėjo kritikos. Beje, ir ankstesnėse kadencijose teko matyti įvairių ir dar didesnių nesusikalbėjimų, tačiau savo frakcijos klaidos visada yra skaudesnės.
Tačiau nežiūrint į trukdžius, mums pavyko priimti daug žmonėms reikalingų įstatymų, kurių naudą, manau, Lietuvos gyventojai konkrečiai pajaus. Ženklia balsų dauguma (net 85 balsais) priimtas 2020 metų Valstybės biudžetas, kuris yra ir realistinis, ir subalansuotas, ir fiskalinė drausmė išlaikyta. Biudžetas orientuotas į skurdo mažinimą ir jautriausių problemų sprendimą. Atsakingai turėsime panaudoti kiekvieną iš 12,7 mlrd. išlaidoms skirtų Valstybės biudžeto eurų. Džiaugiuosi, kad Prezidentas G. Nausėda pasirašė Valstybės biudžetą – svarbiausią žmonėms dokumentą, nepaklusdamas opozicijos siūlymui jį vetuoti.
– Girdėjome, kad daug diskusijų kilo dėl Prezidento siūlymo sparčiau didinti pensijas, vienas iš Seimo komitetų tam nepritarė?
– Seime nuolat vyksta diskusijos kaip pasiekti, kad pensijos augtų sparčiau. Prezidento pasiūlymo idėjai papildomai indeksuoti bazinę pensiją neprieštaravo niekas, tik Biudžeto ir finansų komiteto nariai suabejojo iš kur paimti tam reikalingus milijonus, nes Valstybės biudžetas jau buvo pateiktas. Lietuvoje gyvena 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. neįgalumo pensininkų, tad norint padidinti nors po 3,5 eurus, kaip siūlė prezidentas, tam reikalinga ženkli – 32 mln. eurų suma. Suderinę su Vyriausybe ir įšaldę kai kurių fondų finansavimą – pritarėme Prezidento siūlymui papildomai didinti bazinę pensiją nors ir nedideliu 1,83 proc. Tuo pačiu buvo pritarta ir mano pasiūlymui, kad nuo 2021 metų papildomai tokiu pačiu procentu didėtų ir kintamoji pensijos dalis, nes privalome įvertinti ir kiekvieno žmogaus asmeninį indėlį – jo mokėtas įmokas bei darbo stažą.
Pensijas būtina didinti, Lietuvoje jos yra mažos, o tam įtakos turėjo daug veiksnių, vienas iš jų – mažas dirbančiųjų skaičius, nes kuo daugiau dirbančių, tuo daugiau pajamų į biudžetą, tuo didesnė galimybė padidinti pensijas. Vertinant ankstesnes Seimo kadencijas, pensijos buvo didinamos labai nežymiai po 14 ar 19 eurų (o ekonominės krizėms metu buvo net ir mažinamos). Mūsų kadencijos laikotarpiu įvyko proveržis – pensijos padidėjo trečdaliu (vidutiniškai 119 eurų). Tai lėmė ne tik praėjusios kadencijos pabaigoje priimtas Pensijų indeksavimo įstatymas – jis numato tik teorinę indeksavimo tvarką, bet piniginė išraiška, kurią kasmet tvirtina Seimas priimdamas Socialinio draudimo rodiklius – šiemet pensijų didinimui papildomai skyrėme per 300 mln. eurų. Viso pensijoms skirta 3,4 mlrd. iš „Sodros“ ir 1,9 mlrd. iš Valstybės biudžeto. Pensijų augimui įtakos turėjo ir ankstesnis papildomas bazinės pensijos padidinimas 10 eurų (dabar bazinė pensijos dalis yra 177,9 eurų), jos mokėjimo perkeltas į Valstybės biudžetą. Padidinome ir pačias mažiausias pensijas – turint būtinąjį darbo stažą jos bus ne mažesnės nei 257 eurai per mėnesį. Dar 2019 m. vyko pensijų perskaičiavimas, įvertinant darbo stažą, viršijantį 30 metų, tada pensijos padidėjo per 40 tūkst. žmonių, tai taip pat turi įtakos indeksavimui. Buvo priimtos mano inicijuotoms Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo sausio 1 d. įtvirtinta, kad 66 eurais didesnė šalpos senatvės pensija bus mokama tėvams, globėjams ar rūpintojams, ne mažiau kaip 15 metų slaugiusiems namuose neįgaliuosius ir motinoms, išauginusioms ne mažiau kaip 5 vaikus, kurios dėl vaikų auginimo neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Teisę gauti didesnio dydžio šalpos pensiją įgis apie 3,5 tūkst. daugiavaikių mamų ir apie 4 tūkst. neįgaliųjų slaugytojų. Nuo 2020 metų įsigalios ir eilė kitų pakeitimų, kurie bus naudingi žmonėms.
Šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei pavyko likviduoto buvusią didžiulę – 3,7 milijardų eurų „Sodros“ skolą ir net sukaupti 0,5 mlrd. eurų „Sodros“ rezervą. Priėmėme ir valstybinių pensijų bei kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas išmokų, šalpos, slaugos dalinio kompensavimo įstatymą, tarp kurio iniciatorių buvau ir aš, siekdami pradėti kompensuoti krizės metu sumažintas ir neišmokėtas sumas, tam Valstybės biudžete skirta 10 mln. eurų. Kompensuojamoji suma bus išmokama 2020 metų rugpjūčio mėnesį, nereikalaujant iš socialinių išmokų gavėjų pateikti atskiro prašymo.
– O ką pavyko nuveikti jaunų šeimų atžvilgiu ?
– Džiaugiuosi, kad būtent šios kadencijos Seimas didelį dėmesį skyrė šeimos politikai. Man ši sritis visada buvo viena svarbiausių. Mes priėmėme Šeimos stiprinimo įstatymą, įkūrėme nacionalinę Šeimos tarybą, kuri vertins kaip kiekvienas teisės aktas paliečia šeimų gyvenimą. Mūsų priimtu Šeimos kortelės įstatymo pagrindu šeimos gali naudotis paslaugų lengvatomis. Visi ikimokyklinukai ir pirmokai gaus nemokamą maitinimą. Sėkmingai veikia moksleivių kultūros pasas. Ypač džiaugiuosi mūsų priimtu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu, kuris sudaro geresnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Tuo jau pasinaudojo 1015 jaunų šeimų, gaudamos valstybės dotacijas pirmajam būstui. Šių metų biudžete, kaip ir pernai, tam paskyrėme 10 mln. eurų.
Lietuvoje gyvena 508,6 tūkst. vaikų. Jiems nuo 2018 metų mokami vaiko pinigai – 30 eurų, 2019 m. 50 eurų – kas mėnesį. Nuo 2020 metų visi vaikai gaus po 60 eurų bazinę išmoką, o gausių ir neįgalių šeimų vaikai dar papildomai po 40 eurų kas mėnesį, Tad 151 tūkstantis vaikų gaus po 100 eurų. Viso valstybės biudžete vaiko pinigams skirta net 497 mln. eurų. Siekiame padėti šeimoms, kad jos galėtų auginti daugiau vaikų. Kartu su savivalda išskirtinai turime padėti rizikos šeimoms, kurios neturi socialinių įgūdžių ar girtauja, kad užtikrintumėme skiriamų vaiko pinigų kontrolę, kad jie atitektų vaikų ugdymui ir jų poreikiams. Sparčiau numatėme vykdyti paslaugų šeimai plėtrą, tinkamai pasirūpinant slaugomais ir globojamais mūsų visuomenės žmonėmis.
Tikiu, kad visi šie veiksmai dar labiau paskatins gyventi Lietuvoje, čia dirbti, vystyti verslą, sąžiningai mokėti mokesčius, o tai prisidės prie galimybės didinti atlyginimus, išmokas ir pensijas. Mūsų programinis siekis – grįžtanti Lietuva jau atsispindi ir statistiškai – 2019 metais imigracija viršijo emigraciją dešimt mėnesių, bendra sausio-lapkričio mėnesių neto migracija yra plius 8040 žmonių.
– Jūsų darbotvarkė Seime kupina įvairių susitikimų ir posėdžių, ar spėjate grįžti į savo rinkiminę apygardą ?
– Jau ketvirta kadencija Šiaulių rajono ir miesto žmonių pasitikėjimo dėka dirbu Seime. Šioje kadencijoje man patikėtos Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos pareigos. Esu atsakinga už Seimo sesijų darbų programų ir posėdžių darbotvarkių parengimą, Seimo komitetų ir komisijų darbą, esu Seimo Valdybos narė. Dažnai pirmininkauju Seimo plenariniams posėdžiams, kurie reikalauja didžiulės atsakomybės ir pasiruošimo jiems.
Turėjau garbę pirmininkauti iškilmingam LR Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos posėdžiui. Atstovaujant Seimą tenka dalyvauti susitikimuose ir diskusijose su aukštais kitų šalių pareigūnais, ambasadoriais, signatarais. Įsimintina diskusija buvo su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Baltijos asamblėjos vadovais, Sakartvelo delegacija ir kt. Džiaugiuosi galėdama priimti Seime mūsų krašto žmonių ekskursijas, surengti mūsų kraštiečių menininkų parodas, konferencijas.
Džiaugiuosi, kad konstruktyviai dirbame ir tariamės su Prezidentu ir jo patarėjais, Vyriausybe.
Mano pareigos ir didžiulis užimtumas riboja galimybę atvykti į visus renginius Šiaulių rajone ar mieste, bet nuoširdžiai stengiuosi būti ir dalyvauti, girdėti žmonių problemas bei rūpesčius ir padėti juos spręsti. Turiu dvi šaunias patarėjas – Adą Grakauskienę ir Juditą Šakočiuvienę. Džiaugiuosi gražiu bendradarbiavimu su Šiaulių rajono vadovais, seniūnais, Šiaulių miesto meru. Kartu mums pavyko daug prasmingų darbų padaryti, įgyvendinant investicinius projektus. Surengiau daug susitikimų su valstybės vadovais dėl mūsų kraštui svarbių problemų sprendimo, esu Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narė.
– Kuo išskirtiniai bus šie metai ?
– Šie metai, ne tik priimtų sprendimų ir įsipareigojimų įgyvendinimo metai, bet ir ypač svarbių mūsų Lietuvai sukakčių metai. Kovo 11 d. minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Gegužės 15 d. minėsime Steigiamojo Seimo šimtmetį – prieš 100 metų laikinojoje sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas Lietuvą paskelbė demokratine respublika.
Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į vieną ar kitą sritį, pasiūlydamas Vyriausybei parengti atitinkamas programas, šiuos metus paskelbė Tautodailės metais, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais, Ateitininkų, Mokyklų bendruomenių, Lietuvos žydų istorijos, Vaikų emocinės gerovės metais.
Norėčiau, kad šiemet būtų daugiau vienybės, atsakomybės ir moralės visose srityse, kad pasiaukojančio, sąžiningo darbo rezultatai neštų sėkmę ir džiaugsmą mūsų valstybės žmonėms.
– Šie metai Seimo rinkimų metai, ar dalyvausite rinkimuose ?
– Manau, kad mano patirtis galėtų būti reikalinga, bet sprendimas – rinkėjų valioje.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi savaitraščio „Kuršėnų krašto žinios“ korespondentas Saulius JUŠKEVIČIUS
Asmeninio albumo nuotr.
