Darbai gėlyne liepos mėnesį

Puošnus ir vaišingas vidurvasaris skatina ir darbuotis gėlynuose, ir grožėtis savo sukurtomis kompozicijomis, įvairiaspalviais žiedais… Nesustokime puoselėti sodo puošmenų!

Rožės. Paskutinį kartą patręšiamos rožės.Jei jas tręšime rugpjūtį, nespės sumedėti jauniausi ūgliai, kurie net nešaltą žiemą nušals. Liepą rožėms reikia mažai azoto, bet daug kalio turinčio mineralinių trąšų mišinio. Jis išbarstomas aplink krūmus (1 kv. m – apie 30–40 g). Trąšos sumaišomos su paviršiniu žemės sluoksniu.

Patrumpinami peržydėjusių vijoklinių rožių ūgliai, kad atsirastų daugiau vietos šių metų ūgliams, žiedus krausiantiems kitąmet.

Šiuo metu vienas iš didžiausių darbų kova su rožių ligomis, daug žalos padaro rožių miltligė ir raudonjuodis rožių lapų dėmėtumas.

Miltligės užpulti lapai iš pradžių apsitraukia baltu pelėsiu ir atrodo lyg miltais apibarstyti, vėliau raukšlėjasi, žiedpumpuriai džiūsta neišsiskleidę. Pastebėję ligą tuojau pat purškite 0,3 proc. fundazolo arba skalbimo miltelių (3 saujos 10 litrų vandens) tirpalu. Po savaitės purškiama pakartotinai. Galima purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 I vandens imama 10 g kalio permanganato ir 50 g sodos).

Raudonjuodis lapų dėmėtumas pasitaiko dažnai. Birželio pabaigoje-liepos mėnesį ant lapų atsiranda tamsios rudos dėmės. Pažeisti lapai geltonuoja, nukrinta. Liga labiau plinta esant drėgnam orui, trūkstant dirvoje kalio, netinkamai laistant. Dažnai serga azoto trąšomis pertręštos rožės. Pastebėjus ligos požymius, tuoj pat reikia purkšti 1 procento Bordo skysčiu arba 0,5 procento kuprozono tirpalu. Po savaitės purškiama pakartotinai.

Liepą paskutinį kartą tręšiami rododendrai. Trąšų tirpalu palaistoma liepos viduryje ar pabaigoje. Jei tręšime ir rugpjūtį, vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, rododendrai pradės leisti naujus ūglius. Šie nespės tinkamai pasiruošti žiemai, nesumedės ir bus sunaikinti pirmų stipresnių šalnų.

Liepą sėjame dvimetes gėles, dauginame daugiametes. Laikas sėti neužmirštuoles, našlaites, rusmenes, jei to nepadarėme birželį. Jos iki rudens spės paūgėti ir sustiprėti. Pikuojame birželį pasėtų šių augalų daigus. Daliname peržydėjusius vilkdalgius, šakniastiebių dalis su šaknimis sodiname naujoje vietoje ar dovanojame jų neturintiems ir norintiems auginti žmonėms.

Mulčiuojame gėlynus, balkonų lovelius. Mulčias neleidžia išgaruoti drėgmei. Kokį naudoti? Medžių žievė po kurio laiko suyra, ir susidaro humusas. Akmenukų yra įvairių formų – kuo mažesni augalai pasodinti lovelyje, tuo smulkesnius beriame. Spalvotos drožlės parenkamos pagal augalų lapų ar žiedų spalvą. Jos subtiliai pabrėžia vazonų grožį. Kriauklėmis ypač gerai uždengti substratą, kuriame pasodinti neutralios reakcijos žemę mėgstantys augalai, pavyzdžiui, katilėliai.

Liepą žydi dauguma lelijų. Gėlynams tinka tiek ankstyvesnės, tiek vėlyvesnės veislės. Žydėjimo laiką galima reguliuoti, sodinant jas šviesiose ir šiltose arba pavėsingose ir kiek vėsesnėse vietose. Gėlyne lelijas derinkime pagal aukštį, kad negožtų vienos kitų ir visos būtų matomos. Pasidomėkime, ar jos yra atsparios šalčiui.

Tulpės. Iškasamos vėlyvosios tulpės, taip pat pavasarines svogūnines gėles.

Eritronis. Liepos mėnesį kasamas Eritronis. Vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5-10 cm gyliu, 5-7 cm atstumu. Jeigu dėl laiko stokos tenka ilgiau palaikyti, jie susluoksniuojami su drėgnu smėliu. Sausai laikomi eritronio vaikučiai perdžiūsta ir žūva. Eritronis vienoje vietoje gali augti 8-10 metų, dažnai persodinti neverta.

Neleisti brandinti sėklų. Nužydėjus daugiametėms gėlėms, jei sėklų nereikia, neleiskite brandinti sėklų – tai silpnina gėles, nupjaukite nužydėjusių žiedų stiebus. Lobuliarijos, nemezijos, ylalapiai flioksai nupjaunami, paliekant apie 5 cm stiebelius. Vėliau jie atželia ir vėl žydi.

Chrizantemos. Išpjaustykite stambiažiedžių chrizantemų lapų pažastyse išaugusius ūglius.

Narcizai. Kasami narcizai, kai nudžiūsta lapai, t. y. liepos pabaigoje. Vėliau kasti nepatartina, nes pradeda augti naujos šaknys. Kasama atsargiai, kad nebūtų pažeidžiami svogūnai. Iškasti svogūnai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje 20 laipsnių temperatūroje, o po 2-3 savaičių valomi, rūšiuojami, atskiriami tokie, kuriuos galima dalyti nepažeidžiant motininio svogūno.

Tręšimas. Kardelius vertėtų nupurkšti kalio ir fosforo trąšomis (kalio 30 g/kv. m, fosforo 40 g/kv. m). Trąšas galima išbarstyti ir vėliau įterpti! Dar geriau palaistyti trąšų tirpalu. Per sausras reikia laistyti gausiai. Žiedai skinami vėlai vakare arba anksti rytą, paliekant 3-4 lapus.

Pagal spaudą

Asociatyvios nuotr.

Total
0
Dalinasi
Related Posts