Birželis pats bijūnų žydėjimo metas. Praėjusiame numeryje rašėme apie šių gėlių auginimą, priežiūrą, jų rūšis. Šįkart pakalbėkime apie bijūnų ligas. Nors bijūnai laikomi pačiomis atspariausiomis ligoms darželio gėlėmis, tačiau ir jie dažnai suserga. Štai pagrindinės ligos, kurias reikia pažinti ir kuo greičiau gydyti augalą.
Kekerinis puvinys
Dažniausiai jauni bijūnų ūgliai prie žemės pajuoduoja. Gali pajuoduoti ir senesni ūgliai, tik tada tas pajuodavimas kyla stiebu aukštyn. Po kurio laiko bijūnai nuvysta ir sudžiūsta. Ant jų prie žemės susiformuoja juodi maži, 1-1,5 mm diametro ligos sukėlėjo Botrytis paeonia Oud grybo skieročiai.
Liga taip pat pasireiškia ir butonų bei lapų galų apmirimu. Esant drėgnam orui, pažeisto augalo dalys apsidengia pilka, kekeriniam puviniui būdinga konidijakočių su konidijomis veja. Jei liga stipriai išsivysčiusi, o dirva labai drėgna, gali apmirti ir apipelėti žiedai.
Vegetacijos metu grybas plinta sporomis. Skruzdės, laipiojančios ant bijūną, jas išnešioja ir tokiu būdu padeda ligai plisti. Ligos sukėlėjas žiemoja šakniagumbiuose ir augalą atliekose. Kekerinis puvinys visur plačiai paplitęs.
Kovojant su šia liga, pažeistas augalo dalis reikia visą laiką šalinti, o rudenį bijūnų stiebus žemai nupjauti. Vegetacijos metu dar galima juos purkšti Bordo 1 procento skiediniu, sieros kalkių nuoviru, cinebo arba kaptano 0,3-0,5 procento suspensijomis. Persodinant pažeistas augalo dalis reikia pašalinti ir po to šaknis pamirkyti vario sulfato 1 procento skiedinyje. Nepertrešti bijūną azoto trąšomis. Pavasarį sunkiose ir vandeniui nepralaidžiose dirvose susikaupia vandens perteklius ir susidaro palankios sąlygos ligai plisti.
Kai kur bijūnai žiemai pridengiami nukritusiais medžių lapais ir mėšlu. Tai sudaro taip pat palankias sąlygas plisti ligai. Anksti pavasarį lapų dangą reikia neatidėliotinai pašalinti, kad dirva galėtų išsivėdinti. Mėšlą reikia dėti taip, kad jis nesiektų bijūnų atželiančių ūglių.
Rūdys
Vasarą ant apatinės lapą pusės pasirodo ligos sukėlėjo oranžiniai spuogeliai su vasarinėmis grybo sporomis. Joms dulkant, liga smarkiai plinta. Rudeniop vietoj oranžinių spuogelių susiformuoja rusvi šereliai — sulipusios, žiemosiančios teleutosporos. Pažeisti lapai susisuka ir džiūsta.
Grybas turi ir pavasarinę— ecidžių stadiją. Ecidės susidaro ant dvispyglių pušų šakų ar liemens. Pavasarį jos apsikrečia nuo bijūnų bazidiosporomis ir ant pušų šakų ar liemens susiformuoja oranžinės pūslelės-ecidės. Pušys nuo šių rūdžių stipriai nukenčia. Ecidiosporomis nuo pušų užsikrečia bijūnai, rečiau— balzaminai ir dar kai kurie kiti žoliniai augalai. Grybas žiemoja ant bijūnų lapų, grybiena — ant pažeistų pušų šakų.
Kovojant su šia liga, nesodinti bijūnų arti dvispyglių pušų. Pažeistas pušų šakas nupjauti ir sudeginti. Vegetacijos metu pažeistus bijūnų lapus, o rudenį ir visas antžemines dalis šalinti ir sudeginti. Vasarą augalus pakartotinai purkšti Bordo 1 procento skysčiu arba 0,3-0,5 procento cinebo suspensija.
Septoriozė
Ant bijūnų lapų atsiranda rusvos, centre šviesėjančios dėmės. Vėliau jose susiformuoja smulkūs, tamsių taškelių pavidalo ligos sukėlėjo piknidžiai. Dėl ligos augalai skursta, jų lapai džiūsta.
Kovai su septorioze reikia naikinti pažeistus lapus. Pastebėjus pirmuosius ligas požymius, pakartotinai purkšti Bordo 1 procento arba Burgundijos 0,5 procento skysčiais. Rudenį šalinti augalų atliekas.
Žieduotoji dėmėtligė
Ligos pradžioje tarp lapų gyslų atsiranda šviesiai žalios netaisyklingos dėmės. Šios dėmės po truputį gelsta. Aplink jas arba aplink žalius lapo plotelius atsiranda nelygūs geltoni apskritimai, kurie kaitaliojasi su šviesiai žaliomis lapo juostelėmis. Susidaro raštas, panašus į įstatytus vienus į kitą netaisyklingos formos apskritimus ar pusiau apskritimus, kurie užima beveik visą lapą.
Rudeniop liga progresuoja. Rašto vaizdas ant lapo plokštelės keičiasi — susidaro plačios vingiuotos geltonos juostos. Kartais pasitaiko kai kurių nukrypimų, kurie priklauso nuo bijūną veislės. Pavyzdžiui, ant kai kurią bijūną lapų susidaro chlorofinės dėmės, kurią viduryje lieka žali lapo audinio ploteliai, apjuosti geltonomis juostomis. Kitas nukrypimas—būdingi šiai ligai apskritimai su šviesiai žaliais smulkiais taškeliais.
Ši liga augalui beveik nekenkia, tačiau sergantieji augalai yra mažesni už sveikus, o neišsiskleidusių žiedų yra daugiau, negu sveikų augalų. Augalo, sergančio žieduotąja dėmėtlige, neišsiskleidusius žiedpumpurius greičiau pažeidžia kekerinis pūvinys. Ligą platina amarai.
Kovojant su šia liga, būtina pašalinti sergančius augalus, naikinti amarus.
Pagal spaudą
Asociatyvios nuotr.
