Dešimtys tūkstančių vaikų kasmet sunkiai susižaloja bešokinėdami batutuose. Kuo gali baigtis liksmi šuoliai batute šeimos sužino tik tada, kai vaikai patenka į ligoninę.
Pavojingos linksmybės
Vaikų chirurgai skambina pavojaus varpais. Vien į Respublikinę Šiaulių ligoninę kasdien atvežama po kelis vaikus, kurie sunkiai susižalojo bešokinėdami batutuose.
Nelaimės vaikų tyko tiesiog namų kiemuose, kur pastatyti batutai. Ir nors tėvai dažniausiai saugo vaikus, traumų išvengti tai nepadeda. Lietuvoje taip susižaloja dešimtys, o gal šimtai vaikų. Europoje – dešimtys tūkstančių.
Šiaulių Moters ir vaiko klinikos vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas Povilas Venckus pateikia Europos traumų statistiką: „Iš 28 Europos šalių kasmet susižaloja apie 50 000 vaikų bešokinėdami ant batutų. Jungtinėje Karalystėje – apie 25 000 vaikų kiekvienais metais“.
Susižalojo namuose
Aštuonmetis gydytojo Povilo Venckaus pacientas – vienas iš kelių dešimčių Šiaulių apskrities gyventojų, kurie susižalojo batute. Nors bežaidžiantį berniuką stebėjo mama, sunkios traumos pasekmės akivaizdžios.
Vaiko mama pasakoja, kaip viskas įvyko: „Šokinėjo. Šoko ne taip, nusileido ir savo kūnu ant ištiestos rankos. Ir lūžo alkūnės kaulas, išėjo iš vietos. Operaciją darė“.
Kalbinamas gydytojas sako, kad kaip bebūtų paradoksalu, batutuose susižaloja geri „šuolininkai“.
„Nesvarbu, kas prižiūri vaiką, vis tiek įvyksta traumos. Juo daugiau vaikas šokinėja, išmoksta triukų, salto, tuo didesnė tikimybė, kad jis susižalos. Jei jis sveria apie 25 kilogramus, krenta ant galūnės. Įsivaizduokit, kas įvyksta. Net tik paprastai lūžta, kur greit gydoma, bet tenka operuoti, atlikti kaulo korekcijas, būna skeveldriniai lūžimai, kartais lūžiai atviri“, – sako P. Venckus.
Pavojus mažiems vaikams
Batutai labai pavojingi mažiems vaikams. Jie dar nemoka vikrių šuolių, bet grėsmės kitos. Gydytojas pasakoja, kokios grėsmės mažučiams, kurie aukštai šokinėti lyg ir nemoka, bet patiria ne ką mažiau sužalojimų.
„Pats didžiausias pavojus – užlipimo kopetėlės, kurias palieka tėvai. Mažametis užropoja kopetėlėmis, bando šokinėti, o nulipti tai nesugeba. Jis krenta ir turim sužalojimą ne batute, o nušokant nuo batuto“, – aiškina medikas.
Jeigu jau niekaip šeimoje negalima apsieiti be batuto, tai gydytojas primygtinai prašo jį pastatyti saugiai.
„Tai, kad būtų žolynas, toli nuo medžių, pastatų, kad nebūtų grindinio, taip susižalojimo tikimybė mažesnė, kad bent kiek amortizuotų iškritimą iš batuto“, – sako jis.
Laimė, vadinami pramoniniai batutai daug saugesni už namuose statomus. Bet čia yra grėsmė, kad vaikas sužalos vaiką, kai keli žaidžia vienu metu.
Pasak gydytojo, dažniausiai mažesnius vaikus užgriūva didesni. Arba vaikai apsistumdo. Kadangi ant batuto kūno pusiausvyra visai kita, tai griūdami vaikai pasitempia sausgysles, raumenis, bet sunkių sužalojimų išvengiama.
Šuoliai – ne pramoga
Ilgametis vaikų chirurgas įspėja ir dėl kitų dalykų – šokinėti reikia eiti ne pavargus, mat šuoliai ant batutų – ne liksma pramoga, o rimtas sportas. O šeimos to nepaiso.
„Viskas prasideda vakare, kai pavargę, dėmesys nusilpęs, reakcija nusilpusi, o vis dar norisi dūkti. O kaip tik ima daugiau dūkti, tai vakare ir prasideda – atveža į ligoninę nuo 21 valandos iki išnaktų“, – sako vaikų chirurgas P. Venckus.
O šį gydytojo įspėjimą kiekviena šeima, kur yra batutas, turėtų užrašyti raudonom raidėm ir kasdien rodyti vaikams – jis gali išgelbėti gyvybes, apsaugoti nuo baisių tragedijų.
O įspėjimas paprastas: „Svarbiausia, kad neatliktų salto, kategoriškai drausti daryti salto. Jeigu nusileis ant rankos, tai lūžį dar galima išoperuoti. Bet jeigu nukris ant galvos, kaklo slanksteliai bus sužaloti, nutrūks stuburo smegenys – tai visą likusį gyvenimą vežimėlyje“.
Kokios grėsmės yra vaikams, o ir suaugusiems matyti pasidairius po kiemus. Kas trečiame – batutas. Išmesti jų gal ir nereikia, bet vaikams ir ne tik vaikams, priminti, kaip saugiai šokinėti – būtina. O saugu yra tik neaukšti šuoliukai, be jokių pasipuikavimų.
Eleonora URMONAITĖ
