Birželio 29 d. vykusiame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai ilgokai diskutavo apie infrastruktūros plėtros įmokos dydį.
Kas yra infrastruktūros plėtros įmoka?
Infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
Ne visoms teritorijoms vienodos įmokos
Taryba nusprendė patvirtinti infrastruktūros plėtros įmokos dydžius ne visosm rajono teritorijoms vienodus. Aleksandrijos k., Andrijavos k., Aukštelkės k., Beržynės k., Bubių k., Dainų k., Daušiškių k., Gegužių k., Ginkūnų k., Jakštaičių k., Jakštaičiukų k., Lieporių k., Lingailių k., Meškių k., Motaičių k., Pailių k., Paitaičių k., Raizgių k., Rėkyvos k., Sutkūnų k., Šapnagių k., Šilėnų k., Toliočių k., Verdulių k., Verduliukų k., Vijolių k., Vinkšnėnų k., Visgirdų k., Voveriškių k., Žaliūkių k., Žuvininkų k. gyvenamųjų vietovių teritorijose prioritetinės ir neprioritetinės inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 3 Eur už kv. m; prioritetinės socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 1 Eur už kv. m; neprioritetinės socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 0 Eur už kv. m.
Kitose Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijose: prioritetinės ir neprioritetinės inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 2 Eur už kv. m; prioritetinės socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 1 Eur už kv. m neprioritetinės socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydis, taikomas visiems statiniams – 0 Eur už kv. m.
Tarybos narys S.Strelcovas pasiūlė suvienodinti infrastruktūros mokestį visam rajonui. „Išvardintas visas sąrašas gyvenviečių, kurių gyventojai turės mokėti brangiau nei kitų. Siūlyčiau, kad mokestis būtų sukonkretintas – visiems 3 eurai“,- sakė Tarybos narys.
Tarybos narys A.Gaubas siūlė dar pusmetį taikyti nulinį infrastruktūros plėtros tarifą, nes statytojai bei rekonstruotojai bus nusivylę jiems uždėtu mokesčiu.
Kolegai pritarė ir Tarybos narys J.Novogreckis: „Stebina, kodėl „valstiečiai“ ir liberalai linkę apmokestinti sunkiu laikotarpiu žmones, kurie nori kažką statyti ar plėsti. Jeigu būtų nulinis tarifas, tai padidėtų norinčių ką nors statyti ar rekonstruoti žmonių trauka iš miesto“.
Verslininkų nuomonė
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
„Infrastruktūros plėtros mokestis yra netobulas, įstatymas buvo priimtas skubotai, nes realiai mes apmokestiname ir tuos, kurie jau turi infrastruktūrą, ne tik tuos, kurie ją plečia. Šį mokestį privalės mokėti juridinis ir fizinis asmuo. Labai svarbu nuspręsti, kuriuos asmenis atleidžiame nuo šio mokesčio. Aplinkos apsaugos ministras S.Gentvilas taip pat pripažino, kad šis mokestis priimtas skubotai. Infrastruktūros plėtros mokesčio tikslas – įveiklinti ir urbanizuoti tas teritorijas, kuriose infrastruktūros yra ir suteikti savivaldybei įrankį jas įvesti, kur dar nėra.
Šį mokestį moka ir tie, kurie naujai statosi pastatus, ir tie, kurie anksčiau jau buvo pasistatę. Asmenys, kurie įsigijo nekilnojamąjį turtą ir nori jį rekonstruoti, turi mokėti, o tie, kurie pasistatė prieš įstatymo įvedimą nemoka, nors gyvena toje pačioje gyvenvietėje. Teko pravažiuoti pro keletą apleistų teritorijų, jeigu jas pabandytume dar apmokestinti, nei verslas, nei privatus asmuo jų nenorėtų įveiklinti bei tvarkyti. Manau, reikėtų įvesti 1-2 eurų infrastruktūros plėtros mokestį visiems.
Taip pat manau, jog pramoninėse teritorijose neturėtų būti infrastruktūros plėtros mokesčio, kad jos būtų plečiamos, jose būtų vystomas verslas. Taip pat nuo šio mokesčio turėtų būti atleisti apleistų teritorijų vystytojai. Šios įmokos neturėtų būti taikomos ir tiems asmenims, kurie iki rugpjūčio 1 d. buvo pateikę dokumentus statybai gauti.
Nuo infrastruktūros plėtros mokesčio reikėtų atleisti ir tuos verslininkus, kurie padėjo savivaldybei atlikti infrastruktūros plėtrą, kai savivaldybė pati to padaryti negalėjo“,- pasiūlė verslininkų atstovas.
Ar bus neigiamų pasekmių?
Nors šio sprendimo aiškinamajame rašte ir buvo parašyta, jog jį priėmus neigiamų pasekmių nebus, Tarybos narys S. Strelcovas buvo kitokios nuomonės. „Būna, kad priimti įstatymai netobuli, priimamos pataisos. Aiškinamajame rašte parašyta, kad neigiamų pasekmių nebus. Jų bus – tas apmokestinamas ne visiems vienodas. Jeigu žmogus nori ateiti į rajoną ir bus plynas laukas, prasidės statybos, jis bus apmokestinamas. Taip pat apmokestinamas ir tas, kuris nori investuoti į jau esančius apleistus pastatus. Kodėl investuotojas turi mokėti du kartus – apleistose teritorijose jau yra dujotiekis, elektra, vandentiekis. Jie turi būti atleidžiami nuo šio mokesčio, kad į rajoną pritrauktume investicijas“,- sakė Tarybos narys.
Agnė Dapkutė
