Vasara – grilio patiekalų metas. Tiems, kurie stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, neretai kyla abejonių, ar ant grotelių keptas maistas iš tiesų yra sveikas pasirinkimas, o taip pat ir klausimų, kaip teisingai jį paruošti. Dietologai teigia, kad žinant kelias gudrybes, grilio patiekalais galima mėgautis be sąžinės graužaties.
Grilyje keptas maistas – sveikesnė kepto maisto alternatyva
Pasak dietologės Jūratės Dobrovolskienės, grilio patiekalai yra vienas iš vasaros malonumų, kuriais mėgautis sau drausti nereikia.
„Maisto kepimas gamtoje – tai ritualas, siejamas ne tik su valgymu, bet ir su tradicijomis bei geromis emocijomis, artimųjų kompanija, gardžiais kvapais bei skoniais. Visa tai yra teigiamas emocinis užtaisas, svarbus gyvenimo kokybei“, – sako ji.
Siekiantiems laikytis sveikos mitybos principų bei norintiems jaustis lengviau, kepimui ant grotelių dietologė rekomenduoja rinktis baltą, o ne raudoną mėsą.
„Visų pirma, rekomenduočiau vištieną. Galima rinktis skirtingas jos dalis – ne tik krūtinėlę, bet ir blauzdeles, sparnelius, ketvirčius. Šių vištienos dalių mėsa yra kiek riebesnė ir dėl to – skanesnė, ne tokia sausa. Vištienos dalis su kauline dalimi svarbu iškepti taip, kad sąnarių sąlytyje su mėsa neliktų kraujo, tačiau tuo pačiu – kad mėsa neperkeptų ir neprisviltų. Siekiant išvengti riebalų yra rekomenduotina tokią mėsą valgyti be odelių“, – pasakoja J. Dobrovolskienė.
Anot mitybos specialistės, grilyje kepti patiekalai gali būti laikomi sveikais, jei nėra naudojama papildomų riebalų ir jei suvartojamos mėsos kiekis yra ne per didelis.
„Kepant ant grotelių nenaudojami pridėtiniai riebalai – aliejus, sviestas, taukai ar kiti, todėl išvengiama papildomų kalorijų. Tačiau svarbu prisiminti, kad dideli mėsos kiekiai nerekomenduojami – patartina laikytis 70 gramų mėsos vieno valgymo metu taisyklės, nes neretai per kartą suvartojama net apie 200 gramų, o tai jau apsunkina virškinimą“, – pasakoja J. Dobrovolskienė.
Anot jos, viena svarbiausių grilio patiekalų ruošimo taisyklių yra tinkama kepimo temperatūra.
„Svarbu kepti lėtai ir tolygiai, ne ant atviros liepsnos, nes mėsai prisvilus susidaro organizmui kenksmingos medžiagos. Kai mėsa yra labai riebi, kai jai paruošti naudojami marinatai su majonezu ar kitais riebiais padažais, ji varva ir taip pakursto ugnies liepsną. Kepti ant atviros ugnies nereikėtų – tai jau yra laikoma netinkamu, net kenksmingu mėsos paruošimu“, – teigia ji.
Svarbu rinktis kokybiškus produktus
Pasak dietologės, grilio patiekalai gali būti vartojami su įvairiais granyrais.
„Grilyje keptą vištieną galima valgyti su daržovėmis – su kartu iškeptomis cukinijomis, baklažanais, paprikomis, pomidorais ar kitomis. Kuo maistas įvairiapusiškesnis, tuo naudingesnis, todėl nereikia atsisakyti tam tikrų, daugelio nuomone, nederančių produktų – su paukštiena puikiai tinka ilgagrūdžiai rudieji ryžiai, šviežios bulvės, pilno grūdo duona ar kiti mėgstami garnyrai. Tai leidžia greičiau užpildyti skrandį bei suvartoti mažesnį mėsos kiekį“, – pasakoja J. Dobrovolskienė.
Anot jos, vienas iš esminių sveikos mitybos principų, svarbių ruošiant ir grilio patiekalus, yra rinktis kokybiškus produktus.
„Vasarą vartokite kuo daugiau šviežių daržovių, parduodamų ūkininkų turgeliuose, mėsą rinkitės šviežią ir kokybišką. Produktus vertinti galima ir pagal tai, kaip jie buvo užauginti“, – tikina ji.
„Renkantis vištieną visada reikia domėtis, kaip vištos buvo auginamos. Moderniame pasaulyje paukščių gerovės standartai yra labai aukšti, vis dėlto ne visi jų laikosi. Vištos turi augti laisvai, ne narvuose, būti lesinamos aukščiausios kokybės lesalu, turėti aiškų paros grafiką su mažiausiai 7 valandomis miego. Tiesa, norint taip auginti vištas, reikalingos investicijos, kurias daryti pasiryžta ne visi, ir čia jau tik pirkėjų sprendimai, ar rinktis tą vištieną, kuri buvo auginta laikantis visų gyvūnų gerovės reikalavimų, ir savo pasirinkimu palaikyti įmones, kurios atsakingai ir sąmoningai augina paukščius“, – sako Saulius Petkevičius, paukštienos gamybos įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys.
Pasak S. Petkevičiaus, Europoje ir pasaulyje vis dažniau kaip sąmoningo paukščių auginimo ženklas įsitvirtina vištų auginimas be antibiotikų, Baltijos šalyse pirmoji ir kol kas vienintelė „Kekava“ vištiena turi oficialų leidimą ženklu „Užauginta be antibiotikų“ žymėti produkciją: „Tai, kad vištos auginamos be antibiotikų, įrodo, kad jos augo itin geromis sąlygomis, nesusirgo ir dėl to nereikėjo jų gydyti antibiotikais“.
Kontaktai žiniasklaidai
Justė Karpavičiūtė
+37064374828
juste@gravitas.lt
