Užsimojusi tapti tvaria, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus
organizacija tampa priklausoma nuo grupelės Valdyboje ir sekretoriate dirbančių
žmonių. Po konflikto, kilusio tarp suvažiavime dalyvavusių deleguotų atstovų ir
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovų, imtasi represinių priemonių, psichologinio
smurto.
Chaosas organizacijoje
„Kuršėnų krašto žinios“ jau rašė, kad Vilniuje vykusiame XV Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) ataskaitiniame susirinkime 16-os iš veikiančių 20-ies skyrių delegatai nepatvirtino nei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2018 metų veiklos ataskaitos, kurią pristatė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė, nei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2018 metų finansinės ataskaitos, pristatytos vyriausiosios finansininkės Svetlanos Semaškienės.
Dar veikiančių skyrių atstovus domino kodėl sumažėjo skyrių, kodėl parduodami skyrių pastatai, kur panaudojami gauti pinigai, kur panaudojama iš užsienio Raudonųjų Kryžių organizacijų gauta piniginė parama, kodėl draudžiama projektinė veikla, o jau veikiančias veiklas valdyba persirašo, kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklas, sudarydama keblumų Savivaldybių prisidėjimui prie projektų finansavimo.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas Gediminas Almantas pasipiktinusiems delegatams aiškina: „Reikia investuoti, kad pritraukti nuolatinius rėmėjus. Verslo planas 5 metams. Po 5 metų bus pelnas.“
Daugelis delegatų taip ir nesuprato, apie kokį verslo planą ir pelną kalbama, kai organizacija savanoriška ir nesiekianti pelno. Delegatų netenkina ne tik veiklos, bet finansinė ataskaitos, nes finansuose viskas suvelta, neaišku, kur kokie pinigai naudota. Todėl buvo nuspręsta abiejų ataskaitų netvirtinti.
Suvažiavimo delegatai nusprendė pareikšti nepasitikėjimą LRKD valdyba ir LRKD pirmininku.
Griebėsi keršto
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) valdyba priėmė nutarimą pašalinti XV organizacijos suvažiavime neteisėtai veikusius organizacijos narius, kurie grubiai pažeidė organizacijos įstatus.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus išplatintame pareiškime spaudai teigiama, kad „…Gegužės 22 dieną vykusiame suvažiavime šie nariai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, pradėjo kelti klausimus, nenumatytus darbotvarkėje, ir dėl jų balsuoti. Į valdybos narių bei valdybos pirmininko ir LRK teisininko raginimus susilaikyti nuo naujų klausimų kėlimo ir balsavimo dalis delegatų nereagavo, veikė tyčia ir atkakliai bandė priimti neteisėtus sprendimus, susijusius su organizacijoje įgyvendinamo pokyčių projekto stabdymu…“
Buvo pašalinti Raudono Kryžiaus draugijos nariai iš Alytaus, Birštono, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Ignalinos, Kėdainių, Rokiškio, Visagino bei Kuršėnų.
Tarp pašalintų nepatogius klausimus valdybos nariams uždavinėję – kuršėniškė Ada Grakauskienė, šiaulietis Egidijus Kalinaitis, telšiškis Vacys Butkus, mažeikietė Vykinta Korsakienė, klaipėdiškis Simas Šliogeris bei kiti. Redakcijos turimomis žiniomis, prieš keletą savaičių atleista ir Mažeikių skyriaus sekretorė.
Redakcijos žiniomis, kai kurių rajonų prokuratūros gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus laiškus ginti viešuosius interesus ir neva išsiaiškinti, ar nebuvo skyriuose švaistomos lėšos ar klastojami parašai dėl neeilinio suvažiavimo sukvietimo. Šio fakto LRK sekretoriatas nepatvirtino, bet ir nepaneigė. Tačiau vakar, ketvirtadienį, penki kuršėniškiai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nariai, buvo iškviesti į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą Šiauliuose, kur jų buvo teiraujamasi dėl parašų po susirinkimo sprendimu sukviesti neeilinį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus suvažiavimą. Įtarimas, kad parašai suklastoti kilo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos vadovams. Kuršėniškių protokole įtarimą sukėlė penki parašai. Žmonės raštiškai Vilniui patvirtino, jog tai jų parašai. Tas pats buvo pasakyta ir Policijos komisariate.
Panašu, kad naudodami psichologinį smurtą, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos vadovai siekia, kad kuršėniškiai nariai išsibėgiotų, skyrių uždarytų, o pastatą tyliai parduotų.
Slapti pardavimai
Sausio mėnesį, pasigirdus kalboms apie LRKD Kuršėnų skyriaus uždarymą, redakcija kreipėsi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinę sekretorę Gintarę Guzevičiūtę ir prašė atsakyti, ar išliks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius Kuršėnuose ir kas bus su skyriaus pastatu?
Raudonojo Kryžiaus vadovė tuomet tvirtino, jog skyriaus veikla yra labai patenkinti, o pastato niekas neketina parduoti. Tą ji tvirtino ir susitikime su miesto seniūnu.
Tačiau redakcija gavo G. Guzevičiūtės raštą siųstą Valdybos nariams, kuriame jie kviečiami dalyvauti Valdybos posėdyje kovo 8-ąją, kuriame turėtų būti svarstomas klausimas dėl LRK nekilnojamo turto pardavimo. Dokumente „Nekilnojamo turto sąrašas“ yra nurodyti aštuonių skyrių pastatai. Tarp jų ir pastatas Kuršėnuose, Gedimino gatvėje bei Šiaulių skyriaus pastatas Vytauto gatvėje ir garažas Radviliškio gatvėje. Šiaulių skyriaus vadovei buvo liepta nusiųsti prašymą Šiaulių miesto savivaldybei, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai Šiauliuose išnuomotų patalpas pagal panaudos sutartį. Šiaulių skyriaus vadovė patvirtino, jog toks prašymas savivaldybei tikrai buvo, tačiau savivaldybės atsakymo ji teigė nežinanti.
Redakcija kreipėsi į LRKD norėdama sužinoti, ar pastatas Kuršėnuiose parduodamas ir gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės G. Guzevičiūtės atsakymą, kad informacija neteisinga – pastatas neparduodamas. Tačiau tuomet, kaip suprasti pačios generalinės sekretorės raštą apie pastatų pardavimo klausimo svarstymą kovo 8 dieną vykusiame valdybos posėdyje.
Redakcija teiravosi, kodėl Raudonojo Kryžiaus advokatas suvažiavime tvirtino, jog seniai turėjo būti parduotos nebenaudojamos patalpos, tačiau patalpose Kuršėnuose veikla vyksta iki šiol?
„Advokatas davė konkretų pavyzdį apie patalpas Kelmės mieste, kurios buvo paliktos nenaudojamos, bet per kiekvieną šildymo sezoną sukeldavo dideles išlaidas LRKD. Apie Kuršėnų patalpas kalbėta nebuvo“, – teigiama atsakyme.
Abstraktūs atsakymai
Redakcija uždavė ir daugiau klausimų susijusių su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla.
Buvo klausiama, kodėl iš Raudonojo Kryžiaus šalinami nariai, kurie suvažiavime balsavo prieš dabartinę Raudonojo Kryžiaus vadovybę bei reikalavo sušaukti neeilinį suvažiavimą? Į tai buvo atsakyta, jog „platų atsakymą galite rasti jau nacionalinėje žiniasklaidoje pasirodžiusioje informacijoje“ ir pateikta nuoroda į BNS spaudos centrą. Susipažinus su ten pateikta informacija paaiškėjo, jog jokios platesnės informacijos nėra, nes pacituotas tik pačios valdybos sprendimas.
Redakcija teiravosi, kodėl naikinami Raudonojo Kryžiaus padaliniai rajonuose, silpninama jų veikla, kodėl per kelis metus skyrių sumažėjo per pusę?
Į tai G. Guzevičiūtė atsakė: „Organizacija efektyvina savo veiklą ir tai nieko bendro neturi su jos silpninimu, priešingai ji stiprinama pagal Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos rekomendacijas.“ ir vėl nuoroda į minėtą pranešimą.
Redakcija bandė sužinoti, kokius atlyginimus gauna sekretoriato Vilniuje darbuotojai, iš kur gaunamos lėšos? Prašyta įvardinti visų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus?
G. Guzevičiūtė atsakė, jog Lietuvos Raudonasis Kryžius yra finansuojamas iš projektinių lėšų, Raudonojo Kryžiaus federacijos ir kitų nacionalinių draugijų, privačių aukotojų ir įmonių, taip pat gauna pajamų iš vykdomų pirmosios pagalbos kursų.
„Vidutinis Raudonojo Kryžiaus darbuotojo atlyginimas yra skelbiamas viešai registrų centre (nuoroda į svetainę rekvizitai.lt). Jis sudaro 647.87 euro į rankas (993.41 euro „ant popieriaus“). Konkrečių darbuotojų atlyginimų pateikti negalime, nes tai yra konfidenciali informacija, pažeistume bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR)“, – teigiama atsakyme.
Redakcija klausė, ar atlyginimams naudojamos savanorių surenkamos lėšos?
„Visos surenkamos lėšos naudojamos programų įgyvendinimui. Programas kuria ir įgyvendina kvalifikuoti specialistai, kurių darbas yra atlyginamas“, – teigė generalinė sekretorė savo atsakyme.
Redakcija teiravosi, ar Raudonasis Kryžius yra pelno siekianti organizacija, jeigu suvažiavime kalbama apie verslo planą ir pelną po penkerių metų?
„Jūsų informacija neteisinga, jokių verslo planų suvažiavime pristatyta nebuvo“, – teigiama atsakyme. Tačiau, kaip tuomet suprasti anksčiau minėtą G. Almanto pareiškimą, kuris buvo užfiksuotas suvažiavimo protokole.
Konkrečių atsakymų nesulaukta į klausimus: „Kur panaudotos šveicarų skirtos lėšos?“ ir „Kur panaudoti pinigai už parduotos Kauno Raudonojo Kryžiaus patalpas?“
Buvo paprašyta patikslinti klausimus arba pateiktas atsakymas apie projektinę veiklą.
Atsistatydina Valdybos nariai
Tuoj po suvažiavimo rajonų skyriai gavo Valdybos narės Ingos Ruginienės elektroninį laišką.
Jame rašoma: „Niekada negalvojau, kad taip atsitiks Kryžiuje. Draugijoje bandoma tvarkytis kaip UAB’e, apie narystės principą nėra net kalbos. Pirmiausia, Kryžiaus steigėjai ir valdytojai yra nariai, todėl jų balsų dauguma sprendžiasi viskas. Įdomu būtų sužinoti, iš kur atsirado ieškovė, kas ji tokia? Mano požiūriu net abejonių negali būti kad suvažiavimas teisėtas nes jie patys ji rengė, kaip ir nustatinėjo delegatų kvotas ir formavo darbotvarkę. Kam reikalingi delegatai, jei jie negali nieko nuspręsti? Ar tik Valdyba sprendžia viską? Pamirštama, kad Valdyba yra renkamas organas tų pačių delegatų, todėl delegatai gali bet kada atšaukti įgaliojimus… Negražu ir nepadoru, tokios eigos nesitikejau. Kadangi nenoriu būti šios Valdybos sprendimu dalimi is kart po suvaziavimo atsistatydinau“.
Tai ji patvirtino ir „Kuršėnų krašto žinioms“.
„Tokį mano apsisprendimą lėmė paskutiniai Valdybos sprendimai, kuriems nepritariau. Vasario mėnesį buvo pristatytas klausimas dėl pastatų pardavimo ir siūlymo dėl patalpų nuomos pagal panaudą. Vyksta protu nesuvokiami dalykai. Jeigu nebus aktyvių skyrių, nebus ir šalies organizacijos veiklos. Kodėl taip daroma? Nesuprantu“, – sakė I. Ruginienė.
Kaip dirba vokiečiai
Redakcija susisiekė su Vokietijos Hamburgo Raudonuoju kryžiumi. Ten veikia Hamburgo Raudonajam Kryžiui priklausantys: Dienos užimtumo centras pagyvenusiems žmonėms, Socialiniai namai remtiniems senjorams, Dienos užimtumo centras, suteikiantis paslaugas ir priežiūrą, Hospisas – sunkiausių pacientų slaugos namai. Finansavimas joms skiriamas iš Ligonių kasos, kurios apmoka už Raudonojo Kryžiaus paslaugas.
Hamburge Raudonajam Kryžiui priklauso 15 vaikų darželių ir 3 mini grupės vaikams su negalia, 4 mokyklos. Savivaldybė apmoka už teikiamas paslaugas.
Raudonojo Kryžiaus draugijai priklauso ir specialiosios tarnybos – greitoji medicinos pagalba, kur dirba gydytojai, paramedikai, savanoriai, psichologinės pagalbos tarnyba ir priešgaisrinės saugos tarnyba.
Hamburgo RK dirba 950 darbuotojų ir 300 savanorių. Visi jie, nuo vadovų iki aptarnaujančio personalo, turi specialų išsilavinimą ir atitinkančias kvalifikacijas. Jų atlyginimas ne mažesnis nei tokių pačių profesionalų, kurie dirba kitose institucijose. Visoms išvardintoms veikloms Raudonasis Kryžius turi licenciją.
Ateitis?..
Ar kada to bus pasiekta chaoso apimtame Lietuvos Raudonajame Kryžiuje, kuriame lieka tik kažkieno Vilniuje sugalvoti projektai, kuriuose neaišku kaip vyksta veiklos, kaip už jas apmokama? Ar apie tokį Raudonąjį Kryžių svajojo jo steigėjas Lietuvoje, mūsų kraštietis gydytojas Rokas Šliūpas, kuris dirbdamas gydytoju Kauno infekcinių ligų ligoninėje, siaučiant tuberkuliozės infekcijai subūrė savanorius, o vėliau su bendraminčiais įkūrė Raudonąjį Kryžių, pats su savanoriais tapęs jo branduoliu?
Saulius JUŠKEVIČIUS
