Kuršėnų ligoninėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apžiūrėjo, kaip ligoninė persitvarkė iš gydymo į slaugos paslaugas teikiančią įstaigą.
Apžiūrėjo atsinaujinusį pastatą
Ministrą lydėjo rajono meras Antanas Bezaras, jo pavaduotojas Algis Mačiulis, administracijos direktorius Gipoldas Karklelis bei ligoninės direktorė Renata Noreikaitė.
Sveikatos apsaaugos ministras ir rajono meras, prieš įeidami į atsinaujinusį pastatą, perkirpo simbolinę juostelę ir oficialiai atidarė paradinį įėjimą į gydymo įstaigą.
Pradėjęs savo apsilankymą ligoninėje, ministras pirmiausia apžiūrėjo reabilitacinės fizioterapijos skyrių. Lydimas gydytojos reabilitologės Laimos Šiaudinienės, jis susipažino su turima įranga, teikiamomis paslaugomis.
Moderniu nauju liftu pakilęs į trečią aukštą, ministras apžiūrėjo suremontuotas patalpas, lankėsi palatose, kalbėjosi su slaugos paslaugas gaunančiais ligoniais. Ministras pasidžiaugė pilnai sutvarkytu trečiuoju aukštu ir gyrė medikus bei ligoninės administraciją.
A. Verygai buvo aprodytas ir antrasis, dar neremontuotas aukštas, kur yra įsikūręs Slaugos ir palaikomojo gydymo Dienos stacionaras. Pirmi ministro pasakyti žodžiai išėjus iš lifto: „Skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir šitoks vaizdas buvo visame pastate“.
Merui A. Bezarui jį patikinus, kad panašiai atrodė visas pastatas, A. Veryga sakė, jog padaryta nemažai.
Trumpai šnektelėjęs su slaugytojomis ministras išskubėjo į miesto seniūniją, kur jo laukė Kuršėnuose esančių gydymo įstaigų, miesto bendruomenės atstovai.
Ligoninė – pavyzdys kitiems
Susitikęs su ligoninės personalu ministras A. Veryga prisiminė, kad įstaigai reikėjo „šalto dušo“ – pertvarkos, kad ligoninė apskritai galėtų išlikti. Jis sakė, jog važiuodamas per Lietuvos gydymo įstaigas mato tokių pat problemų, kokias iki pertvarkos turėjo Kuršėnų ligoninė.
„Jeigu nieko nedarysi, įstaigą į dugną nutemps skolos, personalo trūkumas ir tada jau nebebus laiko ir galimybių ją gelbėti“, – sakė ministras.
Jis dėkojo ligoninės komandai, rajono savivaldybei, kuri sugebėjo pertvarkyti Kuršėnų ligoninę.
„Lankydamasis rajonų ligoninėse Kuršėnus pristatinėju, kaip gerą pavyzdį, nes mažesnių
rajonų ligoninių ateitis yra tokia, kaip Kuršėnų ligoninės, o ateityje gali ir daugiau įvairių paslaugų teikti, pavyzdžiui, kai kurių socialinių paslaugų. Apie tai reikėtų jau pradėti galvoti ir Kuršėnams. Kuršėnai savotiškai užbėga laikui už akių, nes ministerija bendruomenės klinikos idėją mažiems rajonams dėlioja. Kol mes dėliojame, jūs padarėte“, – teigė A. Veryga.
Ministras žadėjo, kad ministerija planuoja rengti konkursinius projektus regionams, kuriuose rajonų ligoninės „galės varžytis dėl žymiai didesnių pinigų, nei 100 000 eurų, o regionas už tuos pinigus pats galėtų susitvarkyti gydymo, slaugos, globos paslaugų tinklą“.
A. Veryga vardijo, kad slaugos lovų, ypač dideliuose miestuose labai trūksta, todėl rajonų ligoninėse įsteigtos slaugos įstaigos „turi šansų prisitraukti pacientus ir iš didžiųjų miestų“.
Ministras užsiminė, kad ateityje gali būti svarstomas „bendras modelis“ – pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau vėl tektų reguliuoti srautus pas šeimos gydytojus ir gydytojus konsultantus ir dėl to keisti įstatymus.
Pradeda trūkti specialistų
A. Verygos teigimu, jau dabar trūksta kai kurių specialybių medikų, nes kai kurios gydytojų specialybės nėra populiarios.
Mažos rajonų ligoninės nėra konkurencingos pritraukti jaunus medikus, nors kai kur siūlomos labai geros sąlygos.
„Jauni gydytojai arba renkasi darbą didžiuosiuose miestuose, arba specialybes, kurios ten reikalingos, todėl pradedam trūkti medikų“, – teigė ministras.
Į „Kuršėnų krašto žinių“ klausimą, ar ministerija negali įtakoti reikalingų specialybių medikų ruošimą, A. Veryga atsakė: „Labai gerai žinau, kad kai kurių specialybių trūksta ir žinau tiksliai kokių. Yra keli niuansai. Supraskit žmogų, kuris baigia mediciną, baigė šešis kursus. Mes tai žinom ko trūksta, bet nebūtinai sutampa su norais tų, kurie baigia medicinos studijas ir būtinai turi norėti tą specializaciją studijuoti. Tai yra tokia užprogramuota problema. Pavyzdžiui chirurgų netrūksta, gal kokių siaurų specializacijų reikia daugiau, bet bendrai gali nebetrūkti arba būti net perteklius. Bet jeigu mano gyvenimo svajonė yra būti chirurgu, o valstybė jau nebepriima, neberuošia tiek. Vokiečiams trūksta, britams trūksta. Jie pasiūlo nemokamą rezidentūrą ir žmonės važiuoja. Tai nuo daug ko priklauso. Ypač, kaip dėstytojas sugeba sumotyvuoti. Kažkada psichiatrija buvo nepopuliari profesija. Nelabai kas ją rinkosi. Dabar, matyt, dėstytojai sugeba sudominti, todėl yra susidomėjimas, pradeda daugėti, bet medikas dešimt metų rengiamas. Kol užpildai tą tarpą, praeina daug laiko. Žinant ko trūksta, stengiamės tų vietų skaičių didinti, o tų, ko nebereikia – mažinam. Tačiau negali studento priversti studijuoti to, ko jis nenori. Žinom ko trūksta, todėl didinam reikalingų specialybių studentų skaičių“.
Ministras buvo nustebęs, kad norint valdiškai medicinos įstaigai atidaryti sveikatos psichikos centrą taikomi visai kitokie kriterijai, negu jeigu tokį centrą norėtų atidaryti privati gydymo įstaiga.
Anot A. Verygos, jeigu tikrai yra tokie neatitikimai, reikia juos kuo skubiau šalinti. Jis pasiūlė medikams parašyti raštą ir persiųsti jį ministerijai.
Pakeitė profilį
Kuršėnų ligoninė per metus laiko pakeitė profilį ir tapo slaugos ir kitas paslaugas teikiančia ligonine. Už gautas europines lėšas (120 tūkstančių eurų) įvykdė projektą „Viešosios įstaigos Kuršėnų ligoninės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas neįgaliesiems“. Buvo suformuoti laiptai ir pandusas, atidarytas centrinis įėjimas į pastatą, įrengtos automatiškai atsidarančios durys, o svarbiausias dalykas – įrengtas naujas modernus liftas. Taip pat suformuotos ir įrengtos dvi vietos neįgaliųjų automobilių parkavimui.
Šiaulių rajono savivaldybė skyrė lėšas (75 tūkstančius eurų) vidaus remonto darbams – konsultacinės poliklinikos įrengimui, fizinės medicinos reabilitacijos kabinetų įkūrimui, laboratorijos patalpų atnaujinimui. Savomis pajėgomis ligoninė suremontavo slaugos skyriaus trečiojo aukšto patalpas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
