Pavasarį Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino 2016-2020 metų bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planą ir nutarė pradėti kelių rajono mokyklų reorganizavimo procesą. Ypač skaudžiai šis sprendimas atsiliepė Dirvonėnams, kur mokykla-daugiafunkcis centras buvo prijungta prie Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos.
Skyriaus neliko
Dirvonėnuose buvo įsteigtas šios mokyklos skyrius, tačiau jis taip ir nepradėjo veikti. Nelikus mokyklos-daugiafunkcio centro, paskui vyresnius brolius ar seses patraukė ir pradinukai. Visą vasarą tėvai nešė pareiškimus, kad priešmokyklinukus ar net ikimokyklinukus pervestų į mokyklas Kuršėnuose ar Raudėnuose. Su atleistais iš darbo Dirvonėnų skyriaus darbuotojais jau atsiskaityta.
Reorganizacija palietė ir pačią S. Anglickio mokyklą – nebeliko devintos klasės. Reorganizacija gresia ir Daugėlių pagrindinei mokyklai, nes nuo spalio 1 dienos nebelieka dešimtos klasės.
Rajono Taryba šią savaitę nusprendė patenkinti Stasio Anglickio mokyklos prašymą ir uždaryti jos skyrių Dirvonėnuose bei pakeisti nuostatus.
Dirvonėnų mokyklą-daugiafunkcį centrą prijungti prie S. Anglickio mokyklos buvo nuspręsta todėl, kad vaikų jame mažėjo, o vieno moksleivio išlaikymas kainavo 4410 eurų.
Vaikų mažėja, išlaikymas brangsta
Šiaulių rajone veikia dvidešimt dvi mokyklos: keturios gimnazijos, 12 pagrindinių mokyklų, šeši mokyklos-daugiafunkciai centrai (vienas iš jų vykdo pradinio ugdymo programą). Jose mokosi daugiau nei 3,3 tūkst. mokinių, o daugiau nei 450 lanko priešmokyklines ar ikimokyklines grupes. Praėjusių metų spalio 1-osios duomenimis, nes šių metų duomenys dar tik vedami į registrą, pagrindinėse darbovietėse dirba 427 mokytojai. Nors mokinio krepšelio, o dabar – klasių krepšelio – lėšas skiria valstybė, tačiau prie mokyklų išlaikymo tenka pridėti iš rajono biudžeto. Jei mokyklos ir toliau bus pustuštės, savivaldybei gali tekti ieškoti lėšų ir mokymo procesui organizuoti.
Daugiausia mokinių mokosi Kuršėnų S. Anglickio mokykloje – per 500, o tarp rajono kaimo mokyklų – Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje. Mažiausia mokinių lanko Verbūnų mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo Raimondo Galkaus, praėjusių metų spalio 1-osios duomenimis, vienam mokiniui išlaikyti reikėjo 1705 eurų mokinio krepšelio ir 888 eurų savivaldybės biudžeto lėšų.
„Vieno mokinio išlaikymas pernai rajone kainavo vidutiniškai 2593 eurus. Daugiausia mokinių turinčioje Kuršėnų S. Anglickio mokykloje vieno mokinio išlaikymas atsiėjo 1189 eurus, o didžiausioje kaimiškoje Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykloje – 1281 eurą. Tuo metu pernai visus rekordus sumušė buvęs Dirvonėnų mokykla-daugiafunkcis centras kur vieno mokinio išlaikymui reikėjo 4410 eurų. Verbūnų mokykloje-daugiafunkciame centre vienas mokinys kainavo 3153 eurus, o Gilvyčių pagrindinėje mokykloje – 2845 eurus“, – sakė vedėjos pavaduotojas.
Pasak jo, kasmet mažėjant mokinių, mažėjo ir finansavimas.
„Dabar, įvedus klasių krepšelį, klasių komplektus, kuriose bus aštuoni ir daugiau mokinių pilnai finansuos Švietimo ir mokslo ministerija. Jeigu klasėse bus mažiau nei aštuoni mokiniai, turės prisidėti ir Savivaldybė“, – aiškino R. Galkus.
Pasak pavaduotojo, 30-40 mokinių turinčios mokyklos praktiškai neturi galimybių išgyventi, nes visus dalykus turi dėstyti specialistai, o lėšų nei iš mokinio, nei iš klasių krepšelių neužtenka – reikėtų savivaldybės biudžeto lėšų.
Mažės pagrindinių mokyklų
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojo R. Galkaus, jau nuo kitų mokslo metų rugsėjo pirmosios Kuršėnų S. Anglickio pagrindinė mokykla taps progimnazija, Šilėnų pagrindinė mokykla – mokykla-daugiafunkciu centru, nekomplektuojant 9 ir 10 klasių, Verbūnų mokykla-daugiafunkcis centras taps Kužių gimnazijos skyriumi, Daugėlių pagrindinėje ir Pavenčių mokykloje-daugiafunciame bus neformuojamos devintosios klasės, todėl dar po metų Daugėlių pagrindinė mokykla taps progimnazija, o Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro pavadinimą pasirinks pati mokykla.
Saulius JUŠKEVIČIUS
