Nors žodžiai „švietimas“ ir „mokslas“ vis dar asocijuojasi su klasėse prie atverstų vadovėlių sėdinčiais mokiniais, žiūrinčiais į mokyklinę lentą, tačiau po truputį tokį įvaizdį bandoma keisti. Viena to priežasčių yra prastėjantys mokinių pasiekimų rezultatai – problema, jau pastebima ir Lietuvoje. Šiųmetis Mokslo ir stebėsenos ir analizės centro tyrimas parodė, jog tik 43 proc. lietuvių moksleivių savo pasirengimą studijoms aukštosiose mokyklose vertina teigiamai. Esant tokiai situacijai, kitos šalys gręžiasi ir į efektyviau žinias jaunimui bandančias perteikti netradicines mokymo strategijas, kurių pasaulyje yra ne viena.
Žaidimai prieš pamokas. Beveik prieš dešimtmetį šešiolikoje Škotijos mokyklų buvo pradėtas vykdyti eksperimentas, kurio metu moksleiviams buvo išdalintos žaidimų konsolės. Tiesa, jomis buvo galima naudotis tik dvidešimt minučių prieš prasidedant pirmosioms pamokoms ir tik žaidžiant loginius žaidimus. Dvejus su puse mėnesio vykusio bandymo rezultatai švietimo ekspertus itin nustebino. Pasirodo, eksperimente dalyvavusiems moksleiviams pavykdavo daug lengviau susikaupti pamokų metu, be to, jų laikomų matematikos testų balai išaugo dešimčia procentų.
Anot tyrimo rezultatus analizavusių edukologijos specialistų, dėl to, kad loginiai žaidimai moksleiviams leidžia praktikoje panaudoti sukauptas žinias, jie veikia stimuliuojančiai bei skatina naujos medžiagos įsisavinimą per pamokas.
Internetas pamokų metu. Tai, kad internete galima rasti atsakymus į kone kiekvieną iškylantį klausimą, žino visi. Pasinaudodamas šiuo pasaulinio tinklo privalumu, visame pasaulyje spėjęs išgarsėti iš Indijos kilęs švietimo inovatorius Sugata Mitra vienoje Delio mokyklų išbandė naują mokymo techniką – leido mokiniams visą pamokai reikalingą informaciją susirasti patiems internete.
Ši eksperimentinė metodika greitai pasiteisino ir netrukus pastebėta, jog vaikai pradėjo mokyti vieni kitus pagal internete atrastą medžiagą. Labai greitai iš vos vienos Indijos sostinės mokyklos, ši netradicinio mokymo idėja paplito net ir į kitas Azijos šalis. Šis pavyzdys dar sykį iliustruoja vis labiau matomą alternatyvių mokymo formų naudą moksleiviams.
„Šiuo metu internete yra prieinami tūkstančiai pamokų ir seminarų pačiomis įvairiausiomis ir sudėtingiausiomis temomis, pateiktų aiškiai ir suprantamai. Jos gali palengvinti ne tik mokinių gyvenimą, jiems išaiškindami tai, ko tradicinėmis mokymo priemonėmis mokytojams kartais nepavyksta. Atsigręžimas į interneto resursus yra neįkainojama pagalba ir pamokas įdomesnėmis norintiems paversti mokytojams“, – įsitikinusi karjeros festivalio „Studfestas“ organizatorė V.Masiulionytė.
Edukacinės dienos stovyklos. Robotika, anglų kalba, dailė, matematika – nesvarbu, kokia teminė dienos stovykla pasirenkama, tikimybė, jog joje naujos žinios bus įsisavintos greičiau nei tradicinėse pamokose, skirtingų tyrimų duomenimis, gali išaugti kelis syk.
Kaip ir kiti neformaliojo ugdymo būdai, tokios stovyklos leidžia moksleiviams į tradicinėje mokymosi programoje esančius dalykus pažvelgti kitu kampu ir pasitelkiant daugiau eksperimentų arba žaidimų, nei būtų galima sėdint mokyklos suole. Maža to, švietimo ekspertai tokio tipo stovyklas giria ir dėl to, jog derindamos pramogą su mokslu, jos padeda pernelyg neatprasti nuo paties mokymosi proceso atostogų metu.
Švietimo konferencijos. Nuo to, kaip siekti profesinių tikslų, jeigu visiškai nežinai ką veikti gyvenime, iki paprastos bei įtraukiančios paskaitos apie organinę chemiją. Kartu su garsiuoju „TedEx“ prieš tris dešimtmečius prasidėjusių edukacinių konferencijų naudą vis dažniau supranta pedagogai, paklausyti skirtingų pranešėjų paskaitas rekomenduojantys savo mokiniams internete arba gyvai.
„Visame pasaulyje pastebimas neformaliojo ugdymo populiarėjimas, kurio viena iš išraiškų yra konferencijos su skirtingų kviestinių svečių paskaitomis, orientuotomis į paskutinių klasių moksleivius. Vadovaudamiesi tokia koncepcija nusprendėme surengti kažką panašaus ir Lietuvoje – taip gimė šįmet jau ketvirtus metus vyksiantis „Studfestas“, kurio pagrindą sudaro motyvuojantys, įdomūs ir, svarbiausia, edukuojantys pranešimai savo gyvenimo kelio ieškantiems jaunuoliams“, – teigė festivalį organizuojanti Viktorija Masiulionytė.
Mokyklos be knygų. Šiuolaikinių technologijų pasitelkimas mokymosi procese įvairiose šalyse vis labiau populiarėja, tačiau visiškai atsisakyti tokio nuo mokyklos neatskiriamo atributo kaip knyga, kol kas ryžtasi tik nedaugelis. Viena tokiu drąsių mokyklų, taikantį neįprastą švietimo techniką, yra nuo 2006 m. Vakarų Filadelfijoje (JAV) įsikūrusi Ateities mokykla.
Ji iš savo mokinių nereikalauja turėti knygų, bet, užtat, per pamokas liepia naudotis kompiuteriais ir jo programomis bei internetu. Matematikos, pavyzdžiui, čionykščiai mokiniai mokosi su „OneNote“ pagalba. Be to, kiekvienoje klasėje vietoje tradicinių lentų, ant kurių rašoma kreida, stovi išmaniosios kompiuterizuotos lentos.
Panašu, kad toks didelis technologijų vaidmuo mokymosi procese pasiteisina: šiuo metu minėtos mokyklos mokinių rezultatai lenkia jų bendraamžių, mokomų pagal tradicinę metodiką tame pačiame mieste.
Apie Studfestą 2018:
Studfestas – vienintelė konferencija – festivalis, padedantis atsakyti į klausimus apie studijas, karjerą ir gyvenimo kelio pasirinkimą pabaigus mokyklą. Pritaikytas gimnazistams, tačiau tinkamas ir savęs neatrandantiems studentams.
16 Studfesto pranešėjų dalinsis savo patirtimi, kaip planuoti karjerą, pagal kokius kriterijus rinktis studijų kryptį ir ką daryti jau šiandien, kad galėtum būti sėkmingu ateityje. Visa tai pateikiama linksmu ir įdomiu formatu, o pertraukų tarp pranešimų metu Studfesto dalyviai galės gyvai pabendrauti su aukštųjų mokyklų, verslo atstovais bei sėkmingą karjerą susikūrusiais žmonėmis.
Daugiau informacijos: www.studfestas.lt
