Neliko nepastebėtas Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus kolektyvo darbas  

Žemės ūkio ministerijoje įvykęs pasitarimas aktualiais žemės ūkio veiklos ir paramos administravimo klausimais bendram darbui pakvietė rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrius, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovus.

Apie žemės ūkio politiką

Susitikimo metu žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pristatė Europos Komisijoje (EK) vykstančius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimo procesus bei Lietuvos poziciją dėl BŽŪP ateities. Pasitarime taip pat apžvelgtas žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimas, aptartas stichinės sausros poveikis, afrikinio kiaulių maro situacija bei kiti žemės ūkio sektoriui aktualūs klausimai.

Kalbėdamas apie BŽŪP žemės ūkio ministras G. Surplys atkreipė dėmesį, kad reikia ruoštis tam, kad pinigų bus mažiau, o juos panaudoti teks efektyviau ir sumaniau.

Lietuva yra viena iš 5 Europos Sąjungos (ES) narių, kurioms bendras finansavimo paketas nemažėja, bet, pasak ministro, Lietuvai EK siūlymas netinka dėl kelių svarių priežasčių. Lietuva dar nėra pasiekusi 70 procentų ES tiesioginių išmokų vidurkio, o 2027 metų turėtume pasiekti tik apie 80 procentų. Mažėja žemės ūkio politikos finansavimas. Lietuvai jis mažėja penkiolika procentų, o reikalavimai auga (žalinimas, gyvulių gerovės reikalavimai). Taip pat Lietuvos netenkina tai, kad nuo dabar esančių 15 iki 57 procentų išaugs kofinansavimo procentas.

„Tai nėra sąžininga konkurencija, tad labai laukiame jūsų idėjų, argumentų, tikimės, kad EK juos išgirs. Nerimauju, kad mums tai – nepakeliama našta ir mes nepajėgsime pasiekti EK keliamų tikslų, taigi negalėsime konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis. Akivaizdu, kad reikės dar padirbėti derybose“, – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.

Aptarti deklaravimo rezultatai

Pasitarime taip pat buvo apžvelgti šių metų žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimo rezultatai, rodantys, kad kasmet, mažėjant pateiktų paraiškų skaičiui, deklaruojamas plotas auga. Palyginus šių metų rezultatus su praėjusių metų duomenimis, deklaruojamas plotas išaugo 16 274 ha, o pateiktų paraiškų sumažėjo 2 442. Šiemet pateiktos 128 136 paraiškos, o deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas siekia 2 910 282 hektarų (ha). Vidutiniškai vienas pareiškėjas 2018 metais. deklaravo 22, 71 ha. Labiausiai deklaruojami plotai augo Raseinių, Kauno, Kėdainių bei Šiaulių rajonuose. Daugiausia deklaruota žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų Kėdainių (108 250,06 ha), Panevėžio (96 402,01 ha), Raseinių (95 759,33 ha), Radviliškio (93 049,01 ha), Šakių (92 077,32 ha). Vilkaviškio (85 143,23 ha), Kelmės (82 923,56 ha), Pasvalio (82 692,29 ha) rajonuose. Daugiausia paraiškų patvirtinta Alytaus (4976), Šilalės (4756) ir Šilutės (4361), Kelmės (4086) rajonų savivaldybėse.

2018 metais taip pat buvo priimamos kompensacinės paraiškos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Paraiškas dėl žuvusių pasėlių pateikė 2 445 pareiškėjai, deklaruotas jų plotas – 62 231 ha. Tuo tarpu 3 513 pareiškėjų negalėjo apsėti laukų 125 144 ha plote.

Stichinių nelaimių pasekmės

Kaip lietų keitė sausra, taip ir vieną problemą – kita. Buvo aptartas stichinės sausros poveikis ir dėl sausros padaryta žala žemės ūkio sektoriui.

Pasak ŽŪM vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės, situaciją apsunkina ir tai, kad žemdirbiai nenori draustis nuo stichinės sausros.

„Kol kas nė vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo stichinės sausros, laukiame žemės ūkio skyrių specialistų pastebėjimų ir siūlymų, ką gi daryti, kad žemdirbiui draustis būtų patrauklu. Taip pat prašome rajonų žemės ūkio specialistų šiuo klausimu aktyviau šviesti žemdirbius. Artimiausiu metu planuojame susitikti su draudimo kompanija ir aptarti, ką galima būtų pakeisti draudimo sąlygose, kad žemdirbiai noriau tai darytų“, – kalbėjo vyriausioji patarėja V. Žoštautienė.

Klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę šalies žemdirbiams, dėl sausros, liūčių jie ne tik netenka dalies pajamų, bet ir sunkiau gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas, pavyzdžiui, su grūdų supirkėjais.

Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas akcentavo, kad kiekvienu atveju iškilus sunkumams vykdyti sutartinius įsipareigojimus reikia kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi. Jis taip pat pritarė teiginiui, kad pasėlių draudimas – viena iš apsaugos galimybių, kai dėl nepalankių gamtos sąlygų netenkama planuoto derliaus kiekio, padėtų grūdų augintojams geriau valdyti rizikas. Tačiau, pasak jo, reikia tobulinti draudimo sąlygas, kad ūkininkams šis draudimas būtų patrauklesnis ir galėtų juo pasinaudoti.

Vis dar didelį nerimą Lietuvoje keliantis afrikinis kiaulių maras (AKM) neliko pasitarimo paraštėse: esamą situaciją pristatęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas aptarė biologinio saugumo reikalavimų kontrolę kiaulininkystės ūkiuose. Pasak jo, šiai ligai kojas įduoda patys ūkininkai, tinkamai nesilaikantys biosaugos reikalavimų.

Padėkota geriausiems

Už gerą ir profesionalų darbų organizavimą, padedant žemdirbiams teikti paraiškas ir deklaruoti pasėlius, vykdant deleguotas funkcijas žemės ūkio ministras apdovanojo 12 savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių kolektyvų: Jurbarko, Alytaus, Kalvarijos, Šilutės, Molėtų, Kretingos, Šakių, Marijampolės, Šiaulių, Pasvalio, Rokiškio ir Kėdainių rajono.

Už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas ministras apdovanojo ir Šiaulių rajono savivaldybės Kairių seniūnijos žemės ūkio specialistę Ramutę Vaidžiulienę.

Pagal rajono Žemės ūkio skyriaus informacija

 

Total
0
Dalinasi
Related Posts