Šiemet mokslo metai buvo kitokie, ilgesni. Kai kurie dėl to piktinosi: persirengę kaliniais, prašė mokslo metų neilginti. Kiti tokius planus sveikino, baksnodami į mokinių pasiekimus bei mokymosi trukmę. Švietimo ir mokslo ministerijos paviešintais duomenimis, lietuvaičiai mokosi kur kas trumpiau nei bendraamžiai kitose šalyse, dėl to per 10 metų praranda vienerius mokslo metus. Pasak specialistų, būtent todėl ir nuspręsta mokslo metus ilginti.
Ieškota būdų, kaip užimti mokinius
Mokyklos pačios sprendė, kaip pailgėjusiu mokslo metų laikotarpiu užimti mokinius: organizuoti netradicines pamokas, išvykas į gamtą ar muziejus. Tačiau mokslo metai baigėsi ir klasės durys užsidarė. Tiesa, pamokos baigtos ne visiems. Kai kurie moksleiviai stengsis gyventi mokydamiesi ir patys spręs, kiek laiko jiems truks mokslo metai. Visą vasarą jie savarankiškai galės įgyvendinti kūrybinę „Žaliosios olimpiados“ užduotį. Tausodami aplinką, kurioje gyvena, jie ne tik įamžins gražiausias vasaros laikotarpio akimirkas, bet siekdami geriausio rezultato ir glaudžiai bendradarbiaus su visais šeimos nariais.
Pasak aplinkosauginiu švietimu užsiimančios VšĮ „RV Agentūra“ vadovės, ekologijos ekspertės, Vaidos Griškevičienės, netradicinė užduotis pasirinkta dėl paprastos priežasties – kad mokymasis netaptų prievole: „Psichologai įrodė, kad žmogus neįsimena informacijos, kuri jam diktuojama. Vaikai tuo labiau. Reikia, kad veiktų visas žmogaus organizmas, tada informaciją įsiminti lengviau.“
Pasak jos, svarbu suprasti ir tai, kad ugdymas nėra tik mokyklos, savivaldybės ar kitų ugdytojų reikalas, jis turi rūpėti kiekvienam šeimos nariui. Todėl kūrybinė užduotis į pagalbą mokantis skatina įsitraukti visą šeimą. Mokiniai kviečiami parengti nuotraukų koliažą, pristatant kaip kiekvienas komandos narys su savo šeima prisidėjo prie aplinkos tausojimo vasarą. Kuo daugiau skirtingų aplinkos tausojimo aspektų koliažas atskleis, tuo geriau. Be to, taip mokiniai patys spręs, mokytis nori visą vasarą ar tik kelias dienas.
Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Jauni žmonės turi galimybę nuolat įgyti įvairios patirties, tačiau ji tampa dar vertingesnė, kuomet tikslingai daro teigiamą įtaką elgesio ir požiūrio formavimui.
„Olimpiadoje sąmoningai akcentuojame ne tik teorines žinias, bet ir moksleivių patirtį. Tokia mokymosi forma – tai procesas, kurio metu per tiesioginį patyrimą įgyjama žinių ir ugdomi gebėjimai. O kai procesas teikia malonumą, yra motyvuojantis ir turi tęstinumą – žinojimas tampa naudingas ir ilgalaikis“, – įsitikinusi V. Griškevičienė.
Ekspertai iniciatyvą sveikina
„Vaikams labai svarbu suvokti, kur gyvena ir ką reikia saugoti, – teigia Neformaliojo ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė. Anot jos, geriausia, kad tokios iniciatyvos mokymąsi paverčia gyvenimo būdu. – Tai turi įsilieti į vaiko savišvietą. Žemė juk unikali, ją saugoti – mūsų pareiga. Visos iniciatyvos, kurios skatina atsakingą vartojimą, vaikus tikrai įtraukia.“ Ši kūrybinė vasaros užduotis net tik skatina norą mokytis, bet ir gali tapti kelialapiu į „Žaliosios olimpiados“ finalą. 3 geriausiai pasirodžiusios komandos rungsis finale. Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ – tai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „RV Agentūra“ organizuojama iniciatyva, kuria siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą: perteikti ekologijos bei aplinkosaugos žinias ir formuoti įpročius, ypatingą reikšmę teikiant tinkamam atliekų tvarkymui, racionaliam išteklių naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui.
Norintys dalyvauti „Žaliojoje olimpiadoje“ turi pasiruošti maloniems iššūkiams – kasmet jų laukia ne tik teorinės ar praktinės užduotys, bet ir kūrybiniai bei patirtiniai projektai aplinkosaugos temomis.
