Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas. Tai liga, vadinama tyliąja visuomenės žudike. Ji sėlina nepastebimai, sukelia susirgimus, kurie tampa mirties priežastimi arba ženkliai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai ligos simptomai
Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas (140/90 mm gyvsidabrio stulpelio). Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies, bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia, o ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.
Arterinės hipertenzijos pasekmės
Arterinė hipertenzija atveria kelius infarktui, insultui, širdies ar inkstų nepakankamumui. Esant arterinei hipertenzijai, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, įvyksta pokyčių inkstuose, akyse, smegenyse.
Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti širdies raumens (miokardo) infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, širdies nepakankamumą, regos sutrikimą, kraujagyslių pažeidimą ir aterosklerozės progresavimą.
Statistika
Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams. Su amžiumi sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingo amžiaus žmonėms, t. y. nuo 30 iki 60 metų.
Kas ketvirto-penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, kraujospūdis yra padidėjęs. Sveikatos statistikos, traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos duomenimis, Šiaulių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius kiekvienais metais didėja.
Rekomendacijos, siekiant išvengti padidėjusio kraujo spaudimo
Norėdami kontroliuoti arba išvengti padidėjusio kraujo spaudimo, galite imtis šių priemonių: jei turite antsvorį – reguliuokite savo kūno svorį. Reguliariai mankštinkitės – bent po 30 min. kasdien. Mažinkite suvartojamos druskos kiekį, vartokite daugiau šviežių vaisių ir daržovių, mažiau riebalų, rinkitės liesus pieno produktus, vartokite maisto produktus, kuriuose daug kalio, nes yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos. Ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio. Jei gydytojas jums paskyrė vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas. Jei vartojate kontraceptinius preparatus, gydotės estrogenų ar hormonų preparatais, reguliariai pasitikrinkite savo kraujo spaudimą.
Atminkite!
Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidėjusį kraujo spaudimą matuodamas jį dvi savaites kas kelias dienas. Matuojant spaudimą žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.
Skaistė GRIGYTĖ
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
