Viešieji pirkimai: dėl ko nesutaria perkančios organizacijos ir tiekėjai?

Su viešaisiais pirkimais vis dažniau susiduria tiek perkančiosios organizacijos, tiek galimi tiekėjai. Vien 2017 m. visų organizuotų viešųjų pirkimų suma siekė beveik 4 mlrd. eurų. Nenuostabu, kad augant viešųjų pirkimų skaičiui ši tema (ypač neskaidriais ar ginčytinais atvejais) plačiai aptariama ir visuomenėje. Pasak specialistų, neretai perkančiosios organizacijos ir tiekėjo konfliktą lemia nevienodai interpretuojami vertinimo kriterijai.

Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – kaip pasirinkti kriterijus?

Pasak advokatų kontoros COBALT partnerio ir Viešųjų pirkimų praktikos grupės vadovo dr. Deivido Soloveičik, ekonomiškai naudingiausio pirkimo metodo taikymas šiandien yra vienas didžiausių tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų galvos skausmų. „Taikant šį metodą, labai svarbu nustatyti tinkamus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, aiškiai juos pristatyti pirkimo dokumentuose ir užtikrinti, kad visiems galimiems tiekėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti. Tuo tarpu tiekėjams būtina išmokti atpažinti situacijas, kai jie yra diskriminuojami, ir pasinaudoti teise teikti pretenzijas perkančiai organizacijai dėl pirkimo dokumentų koregavimo. Jei į pretenzijas neatsižvelgiama, tiekėjai gali kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises. “, – sako D. Soloveičik.

D. Soloveičik teigia, kad dažniausiai problemas sukelia subjektyvaus pobūdžio kriterijai: „Taip dažnai nutinka dėl to, kad objektyvaus pobūdžio kriterijų, kurie nereikalauja ekspertinio vertinimo ar specialių žinių, sąrašas palyginti trumpas – perkamo objekto specifika dažnai lemia poreikį rinktis subjektyvaus vertinimo kriterijus, tokius kaip estetinė išvaizda.“

Tobulėti reikia ir pirkėjams, ir tiekėjams

Dr. D. Soloveičik tikina, kad tokiais atvejais galioja viena auksinė taisyklė. „Viešųjų pirkimų specialistai pirmiausia turėtų maksimaliai išnaudoti objektyvių kriterijų sąrašą, o jei jo neužtenka – pateikti detalius subjektyvių vertinimo kriterijų paaiškinimus. Taip užtikrinama skaidri procedūra, padedanti išvengti nesusipratimų tiek pirkimo proceso metu, tiek po jo, tiekėjui vykdant įsipareigojimus.“

Specialistas prideda, kad bene dažniausiai pasitaikanti vertinimo kriterijų klaida – tolimesnio jų laikymosi užtikrinimo nebuvimas. „Pavyzdžiui, perkamos teisinės paslaugos. Čia paslaugos kokybę lemia asmenų kvalifikacija: kuo daugiau patirties turi tiekėjo nurodytas specialistas, tuo daugiau balų bendrame vertinime gauna pats tiekėjas. Tačiau jei sutarties tekste nėra jokių reikalavimų, kad pirkimo dokumentuose nurodytas specialistas teiktų minimas teisines paslaugas, jų kokybė pasibaigus pirkimo procesui nėra užtikrinama,“ – teigia D. Soloveičik.

Skatins specialistų tobulėjimą

Dr. Deividas Soloveičik – vienas iš Viešųjų pirkimų konferencijos „ Efektyvūs viešieji pirkimai: kaip tai užtikrinti?“ pranešėjų. Reaguodami į kylančias diskusijas ir siekdami skaidresnio bei efektyvesnio viešųjų pirkimų proceso ją organizuoja advokatų kontora COBALT ir mokymų organizatorius COUNT LINE.

Antrą kartą vyksiančios konferencijos tikslas – ne tik aptarti esamas viešųjų pirkimų sistemos problemas, bet, pasitelkiant srities profesionalus, rasti ir jų sprendimus bei suteikti viešųjų pirkimų specialistams realių, praktikoje panaudojamų žinių taip skatinant jų profesinį tobulėjimą.

Konferencijoje, be dr. D. Soloveičik, pranešimus skaitys ir patirtimi dalinsis tokie specialistai kaip Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius ir kiti.

Pasak konferencijos organizatorių, viešųjų pirkimų procesui Lietuvoje tobulinti itin svarbi ir užsienio ekspertų patirtis. Todėl savo įžvalgomis konferencijoje dalysis ir Šveicarijos federalinio administracinio teismo teisėjas Marc Steiner bei Varšuvos universiteto profesorius dr. Piotr Bogdanowicz.

„Viešųjų pirkimų sistemos kaita ir tobulėjimas – ilgas ir gan sunkus procesas, į kurį įsitraukti turi tiek perkančios organizacijos, tiek paslaugų tiekėjai. Tikiu, kad tokie renginiai, kaip Viešųjų pirkimų konferencija, taps pirmu žingsniu efektyvaus viešųjų pirkimų proceso Lietuvoje link“, – tikina dr. D. Soloveičik.

Daugiau informacijos: http://www.vpkonferencija.lt/

Total
0
Dalinasi
Related Posts