Kuršėnų miesto gyventojai pastaruoju metu vengia ilgiau užtrukti miesto parke, šalia Kultūros centro, nes baiminasi iš ten grįžti pažymėti paukščių. Jau ne vienerius metus parko medžius pavasarį okupuoja varnos. Nors ornitologai teigia, jog varnų populiacija mažėja, tačiau kuršėniškiai pastebi vis didesnius jų būrius.
„Apsaugokite nuo varnų“
Į redakciją paskambinę kuršėniškiai pasiguodė, kad jau ne vienerius metus pavasarį baisu įkelti koją į miesto parką, šalia Kultūros centro.
„Gyvename kitoje Ventos upės pusėje daugiabučiame name. Aplink beveik jokios žalumos. Norėtųsi pasivaikščioti po miesto parką, pabūti gamtos prieglobstyje, šiltą dieną pasėdėti ant suoliukų. Tačiau jau artėjant prie parko pasigirsta varnų kranksėjimas, visi takai ir žolynai apšnerkšti jų išmatomis, smarvė šiltą dieną net nosį riečia, o skraidančių sparnuočių būriai net nebijo žmonių“, – pasakojo kuršėniškė.
Anot moters, auginančios pusantrų metukų sūnų, su vaiku nėra kur išeiti – nebent prie namų, „ant asfalto“.
Paskambinusi dar viena kuršėniškė papasakojo, jog praėjusį šeštadienį skubėjusi į parodos atidarymą Kultūros centre.
„Kaip visada, ėjau per parką ir tikrai nieko blogo nepagalvojau. Tačiau jau einant parku ant tamsios spalvos striukės užkrito varnų išmatų. Nuėjusi į Kultūros centrą bandžiau nusivalyti, tačiau nepavyko. Namuose vos išploviau su skalbimo mašina“, – dėstė moteris.
Į redakciją skambinę kuršėniškiai taip pat teiravosi, kodėl niekas nebando kovoti su šiais sparnuočiais?
Žmonės prisiminė, jog prieš dešimtmetį buvo bandyta juos šaudyti. Tuomet paukščių tikrai buvo sumažėję, tačiau dabar jų atsirado tiek, kad baisu vaikščioti po medžiais.
Platina ligas
Kuršėnų miesto gyventojai nepajėgia gintis ir nuo jų kiemus atakuojančių varnų. Aplink konteinerius zujantys paukščiai teršia aplinką šiukšlėmis ir išmatomis.
Kuršėniškė Nijolė piktinosi, esą atšilus orams varnų tiek daug, kad nuo jų kranksėjimo įsiskauda galvą. Jau nekalbant apie šiukšlinimą, baisų atliekų tvaiką ir kitus šių paukščių keliamus nemalonumus.
„Apdergia kiemą, pastoges, langus. Esu pensininkė, tad kasdien, būdama namie, turiu klausytis triukšmingo „koncerto”. Reikia kažką daryti. Įdomu tai, kad, kol varnos savo snapais griebia iš konteinerio šiukšles ir meta jas ant grindinio, kirai oriai stebi situaciją ir čiumpa atliekas tik nuo žemės. Juk varnos ne tik teršia aplinką, bet ir platina ligas, tokias kaip paukščių tuberkuliozė, salmoneliozė ir kitas“, – įsitikinusi moteris.
Pasak jos, norėtųsi išeiti ir pasėdėti parke ant suoliuko, tačiau ir čia varnų pulkai.
„Per langą ne kartą esu mačiusi, kai pabaidžius į dangų pakyla didžiausias jų debesis“, – sakė ji.
Varnos pripranta
Kuršėnų miesto seniūno Vytauto Gedmonto pasiteiravome, kaip miesto seniūnija ruošiasi kovoti su šiais sparnuočiais, kurių pilna visur, ypač miesto parke.
Anot seniūno, rankos seniūnijai surištos, nes yra Aplinkos ministro įsakymas, jog perėjimo laikotarpiu draudžiama naikinti sparnuočius.
„Gyvenamosiose vietovėse draudžiama medžioti, todėl šie sparnuočiai ir buriasi mieste. Aukštuose medžiuose susuka lizdus, peri vaikus, o maisto randa šiukšlių dėžėse. Kai prieš dešimtmetį kelerius metus varnas medžiojome, jų buvo sumažėję, o dabar vėl matome išaugusią populiaciją. Daugiausia problemų turime Kuršėnų miesto parke“, – sakė V. Gedmontas.
Pasak seniūno, o tai jis pakartojo net kelis kartus, efektyviausias būdas kovoti su varnomis buvo paukščių medžioklė.
„Pernai, padedami Savivaldybės, įsigijome garsinę baidyklę. Jos efektyvumas buvo lygus beveik nuliui. Porą savaičių varnos baiminosi jos, tačiau po to beveik šalia įrenginio susisuko lizdus“, – pasakojo V. Gedmontas.
Jo teigimu, buvo lankytasi oro uoste ir domėtasi, kaip kariškiai kovojo su paukščiais.
„Jie naudoja garsinę patranką, kuria baido paukščius. Parke pastatyti tokį įrenginį gana keblu – triukšminga ir reikia nuolatinės priežiūros. Dėl to, kad vėl būtų leista varnų medžioklė, kreipėmės ir į Kuršėnuose išrinktą Seimo narę, tačiau kol kas atsakymo negavome“, – sakė seniūnas ir pridūrė, jog kalti ir patys gyventojai, kurie palieka atviras šiukšlių dėžes.
„Žmonės turėtų uždaryti konteinerius. Tuomet ir neprilis, ir varnos mažiau landžios. Visų skraidančių varnų nesukontroliuosi, o šiukšles, tarp kurių pilna maisto likučių, sukontroliuoti galima“, – sakė V. Gedmontas
Alternatyvūs būdai
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris „Kuršėnų krašto žinioms“ sakė, kad net ir laukinių paukščių rūšys yra saugomos.
„Ardyti lizdų, statyti spąstų, šaudyti ar kitaip sparnuočiams kenkti yra draudžiama. Priemonės, kurių imamasi jų kontrolei, neturėtų žaloti sparnuočių. Viena iš efektyvesnių priemonių – medžių genėjimas, kad neatsirastų sąlygų sukti lizdų. Galima dar baidyti pirotechniniu būdu. Medžioti gyvenamojoje vietovėje tikrai nebus leista. Tai galima daryti tik už 200 metrų nuo sodybų. Tačiau nuo kovo 1 iki liepos 1 dienos bet koks paukščių ar jų lizdų naikinimas yra draudžiamas“, – aiškino jis.
Viršininko teigimu, ornitologai aiškina, jog varnų populiacija mažėja.
Kuršėniškiai tokiais teiginiais labai abejoja, nes dažnas iš parko grįžta pažymėtas.
Saulius JUŠKEVIČIUS
