Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupė, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“, pristatė tyrimą, kuriuo pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai, kurie palyginti su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK).
Internete lošiama vis dažniau
„Turime tyrimų nagrinėjančių patologinius lošėjus ir jų situaciją. Tačiau tai itin menka lošėjų dalis. Tuo metu apie laisvalaikio lošėjus beveik nieko nežinome. Tai primena situaciją, kai domimasi ne tuo, ką žmonės valgo, o tik apsinuodijimais maistu“, – sako prof. dr. Gediminas Navaitis, tyrimą „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“ atlikusios mokslininkų grupės atstovas.
Šiame tyrime pirmą kartą Lietuvoje pritaikyti JK Lošimų Komisijos naudojami tyrimo instrumentai (DSM-IV ir PGSI) ir jis atskleidė, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos Lietuvoje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas – to nedaro vos 31,4 proc. šalies gyventojų.
Trys populiariausi azarto tenkinimo būdai Lietuvoje (respondentai galėjo nurodyti daugiau nei 1 atsakymą): loterijos bilietų (65,3 proc.), momentinės loterijos bilietų (35,3 proc.) bei internetinis loterijos bilietų pirkimas ar dalyvavimas e-loterijose (8,0 proc.)
Šalia to ryškėja ir nauja tendencija – daugėja virtualių lošimų galimybių, kuriomis naudojasi apie 8 proc. šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (69 proc.) pirko loterijų bilietus, dalyvavo e–loterijose. Likę lošė azartinius lošimus internete už tai mokėdami pinigus.
Įsitraukimas į azartinius lošimus nekinta
„Dar viena svarbi tyrimo išvada – įsitraukimas į azartinius žaidimus iš esmės nekinta. Tai reiškia, kad didžioji lošti pradėjusių žmonių dalis gali lengvai nutraukti lošimą, o dalies įsitraukimas dėl įvairių priežasčių net mažėjo“, – sako prof. dr. G. Navaitis.
64,6 proc. azartiniuose lošimuose dalyvaujančių žmonių tvirtino, kad jų įsitraukimas nepakito, 18 proc. teigė, kad sumažėjo, o 11,1 proc., kad labai sumažėjo. Truputi išaugusį įsitraukimą nurodė 5,6 proc. respondentų, o 0,7 proc. teigė, kad įsitraukimas labai išaugo.
„Didžioji dalis respondentų pirko loterijos bilietus, lažinosi ar lošė azartinius lošimus dėl galimybės laimėti pinigų. Apie šeštadalis azartinius lošimus sieja su poreikiu būti tarp kitų žmonių, noru įveikti įtampą. Dešimtadaliui azartiniai lošimai – varžymasis su kitais, noras padaryti įspūdį“, – tyrimo duomenis komentavo mokslininkas.
Lietuva ir Jungtinė Karalystė – daug bendrumų
Mokslininkai išskyrė 3 lošėjų grupės. Didžiausia jų (98 proc.) – laisvalaikio lošėjai, kurie tai daro savo malonumui, mažiausia – patologiniai lošėjai, kurie yra priklausomi nuo šios veiklos. Per vidurį – nedidelė probleminių lošėjų grupė, kuriai priklausantys lošėjai gali liautis lošę, arba gali tapti ir patologiniais lošėjais.
Nustatyta, kad probleminių lošėjų dalis Lietuvoje atitinka Europai būdingą probleminio lošimo paplitimą. „Lietuvoje ir JK loterijoje, lošimuose bei lažybose dalyvaujančių žmonių procentas labai panašus. Tik JK dažniau lažinamasi ar lošiama B kategorijos lošimo automatais, internete bei kazino. Lietuvos gyventojai dažniau renkasi loterijas. Nepaisant to, probleminių lošėjų skaičius abejose šalyse vienodai menkas: JK – 0,5 proc., Lietuvoje – 0,6 proc.
Todėl, kalbant apie polinkį į priklausomybę nuo azarto, visų pirma reikia vertinti lošiančiojo asmenybę, padėti spręsti jos problemas“, – tvirtina prof. dr. G. Navaitis. Tyrime teigiama, kad rūkymas, alkoholio vartojimas bei azartiniai lošimai gali sudaryti tarpusavyje susijusį priklausomybių kompleksą.
Mokslininkai konstatuoja, kad azartinių lošimų, lažybų ir loterijų valstybinis reguliavimas ir lošimų organizatorių vykdoma savireguliacija Lietuvoje pakankamai veiksminga.
Daugiau informacijos:
prof. dr. Gediminas Navaitis
Mob. tel. 8 671 76888
El. p. gedimin.n@post.5ci.lt
