Fejerverkai ilgą laiką buvo laikomi neatsiejama šventės dalimi. Vos tik įsivaizduojame Naujųjų metų naktį – akyse iškart iškyla dangų nušviečiančios spalvos. Vestuvės, miesto jubiliejai, valstybinės šventės – visur lydėdavo fejerverkų pliūpsniai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį požiūris į šį reginį keičiasi. Lietuvoje vis dažniau girdime balsų, kad fejerverkai praeities tradicija, kurią ima keisti naujos technologijos ir kitokie žmonių įpročiai.
Fejerverkų istorija Lietuvoje siekia kelis šimtus metų. XVIII–XIX a. didikų dvaruose iškilmių proga neretai būdavo rengiami fejerverkų pasirodymai. Sovietmečiu fejerverkai tapo masinių renginių atributu – jie šaudavo per Pergalės dieną, įvairius paraduose minėtus jubiliejus. Po nepriklausomybės atgavimo ši tradicija persikėlė į miestų aikštes: Naujųjų metų naktį savivaldybės organizuodavo oficialius fejerverkų šou, kurie tapo pagrindine šventės atrakcija.
Tačiau šiandien tokie reginiai pamažu traukiasi. Vilnius nuo 2020 m. atsisakė fejerverkų miesto šventėse, vietoje jų pasirinko lazerių ir dronų šou. Panevėžys dar 2019 m. pirmą kartą vietoje fejerverkų parodė šviesų instaliacijų pasirodymą. Klaipėda taip pat riboja fejerverkų naudojimą miesto renginiuose.
Yra keli esminiai faktoriai, kurie lemia šį pokytį.
- Aplinkosaugos argumentai. Fejerverkai išskiria kietąsias daleles, kurios patenka į orą ir teršia aplinką. Moksliniai tyrimai rodo, kad fejerverkų metu į orą išmetama daugiausia smulkių dalelių (PM2.5 ir PM10), kurios gali turėti įtakos kvėpavimo ligoms. 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas Kaune parodė, kad po Naujųjų metų nakties užfiksuojami keli kartai didesni oro taršos rodikliai nei įprastą dieną.
- Gyvūnų gerovė. Fejerverkai kelia stresą tiek naminiams gyvūnams, tiek laukinei faunai. Lietuvos gyvūnų globos organizacijos kasmet Naujųjų metų naktį sulaukia dešimčių skambučių dėl pabėgusių šunų ar sužalotų kačių. Ornitologai pabrėžia, kad žiemą paukščiai patiria ypatingą stresą – jie išsigąsta, palieka lesyklas, susižaloja.
- Triukšmo klausimas. Miesto gyventojai vis dažniau kelia klausimą, ar normalu vidurnaktį kelti tokią triukšmo bangą. Ypač nepatenkinti mažų vaikų tėvai bei senjorai. Apklausos rodo, kad 40–50 procentų miesto gyventojų norėtų riboti fejerverkus.
- Technologinės alternatyvos. Lazeriai, šviesų instaliacijos, dronų pasirodymai – visa tai tapo prieinama per pastarąjį dešimtmetį. 2023 m. Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo metu surengtas dronų šou pritraukė daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų ir buvo įvertintas palankiai. Daugeliui tai pasirodė modernesnis, švaresnis ir originalesnis reginys nei įprastas fejerverkų šou.
2019 m. „Baltijos tyrimai“ apklausoje net 52 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad viešuose renginiuose fejerverkai būtų pakeisti kitomis pramogomis. 2022 m. ta pati agentūra pakartojo apklausą ir paaiškėjo, kad pritarimas dar labiau išaugo – jau 61 proc. gyventojų mano, kad fejerverkų miestuose nereikia.
Tačiau privatūs fejerverkai vis dar išlieka populiarūs. Importo statistika rodo, kad lietuviai kasmet išleidžia apie 5–6 milijonus eurų pirotechnikai. Didžiausias pardavimų pikas – gruodžio mėnuo, kai perkama daugiau nei pusė visų metų fejerverkų. Tai rodo, kad nors savivaldybės keičia tradicijas, žmonių įpročiai dar gyvena sena vaga.
Įdomus aspektas – geografiniai skirtumai. Miestuose fejerverkai dažniausiai siejami su viešais renginiais, o juos atsisakius, žmonės randa alternatyvas. Kaimuose ar mažesniuose miesteliuose fejerverkai tebėra pagrindinė šventės atrakcija. Vestuvių pobūviuose ar kaimo turizmo sodybose pirotechnika naudojama labai dažnai, neretai be didelių apribojimų. Tai rodo, kad tradicija dar gyva, tik skirtingose vietose ji reiškiasi nevienodai.
Pirotechnikos įmonių atstovai teigia, kad tradicija nesunyks taip greitai, kaip gali atrodyti. Anot jų, žmonės vis dar nori „sprogstančio džiaugsmo“ ir patys perka fejerverkus šventėms. Tačiau jie pripažįsta, kad viešųjų renginių rinka smarkiai susitraukė. Jei prieš dešimt metų savivaldybės užsakydavo įspūdingus šou, dabar tokių sutarčių daug mažiau.
Kai kurios įmonės prisitaiko – ima siūlyti lazerių ar dronų paslaugas, kad išlaikytų klientus. Tokiu būdu pirotechnikai tampa šviesų šou organizatoriais.
Jeigu tradiciją suprantame kaip nuolat kartojamą veiksmą, kuris simbolizuoja šventę, tuomet fejerverkai Lietuvoje tebėra tradicija. Jie vis dar lydi Naujųjų metų naktį, vestuves, jubiliejus. Tačiau ši tradicija aiškiai silpnėja miestuose, kur visuomenė tampa jautresnė aplinkosaugai ir triukšmui.
Jaunoji karta taip pat žiūri kitaip. Daugeliui dvidešimtmečių lazerių ar dronų pasirodymas atrodo įdomesnis už „tradicinį bum bum“. Tai gali reikšti, kad per artimiausius 10–15 metų tradicija transformuosis, o fejerverkai liks tik tam tikrose situacijose – kaimuose, privačiose šventėse ar specialiuose renginiuose.
Vokietijos miestuose jau keli metai iš eilės ribojamas fejerverkų naudojimas per Naujųjų metų naktį dėl oro taršos. Olandijoje 2020 m. buvo paskelbtas visiškas draudimas dėl pandemijos, o dalis miestų nusprendė draudimo nebeatšaukti. Skandinavijos šalys taip pat vis labiau pereina prie lazerių šou.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuva nėra išskirtinė. Tai platesnė tendencija, atspindinti visos Europos požiūrio pokyčius.
