Seimo rinkimų pirmasis turas atnešė ne tik konkurenciją, bet ir netikėtumų. Šiaulių miesto Aušros vienmandatėje apygardoje aukščiausiose pozicijose atsidūrė naujai suformuotos „Nemuno Aušros“ partijos atstovas Aidas Gedvilas ir socialdemokratė Roma Janušonienė. A. Gedvilas jau pateko į parlamentą daugiamandatėje apygardoje. Tačiau politinė intriga išlieka, nes A. Gedvilui laimėjus ir vienmandatėje apygardoje būtų išplėštas dar vienas mandatas „Nemuno Aušrai“, o turimas mandatas daugiamandatėje- atitektų su Šiauliais nesusijusiam politikui iš „Nemuno Aušros“ sąrašo.
Lyderiai ir antrasis turas
Aušros vienmandatėje apygardoje savo kandidatūrą iškėlė 11 politikų: partijos „Nemuno aušra“ atstovas A. Gedvilas, socdemė R. Janušonienė, Laisvės partijos kandidatas Zakiras Medžidovas, Žemaičių partijos atstovas Vytautas Mikalauskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatė Fausta Roznytė, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytenis Rudokas, Liberalų sąjūdžio kandidatė Aušra Simonavičiūtė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Martynas Šiurkus, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Saulius Tumėnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Stasys Tumėnas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Rokas Zapalskis.
Šioje apygardoje rinkimai buvo įtempti ir konkurencija itin stipri. Pirmajame ture daugiausiai balsų surinko A. Gedvilas iš R. Žemaitaičio vedamos politinės partijos „Nemuno Aušra“, surinkęs 3 670 balsų (19,24 % nuo galiojančių biuletenių), už jo rikiuojasi Roma Janušonienė iš Lietuvos socialdemokratų partijos su 3 184 balsais (16,69 %). Šie du kandidatai rungsis antrajame rinkimų ture.
Įdomu tai, kad A. Gedvilas į LR Seimą jau pateko per daugiamandatę apygardą: iš 11 vietos priešrinkiminiame partijos sąraše jis šoktekėjo į 7 vietą (surinko 17445 pirmumo balsus).
Kiti kandidatai pirmajame ture surinko mažiau balsų:
- Martynas Šiurkus (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) – 3 021 balsas (15,84 %),
- Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 2 801 balsas (14,69 %),
- Fausta Roznytė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) – 1 769 balsai (9,27 %).
Balsavimo aktyvumas Aušros apygardoje siekė 55,19 %: 35 917 rinkėjų turėjo teisę balsuoti, o iš jų 19 823 atėjo į rinkimų apylinkes. Išduoti 19 823 biuleteniai, iš kurių 750 buvo sugadinti (3,78 %). Tai reiškia, kad galiojančių biuletenių skaičius siekė 19 073, o tai sudarė 96,22 % visų atiduotų balsų.
Aktyvumas atskirose Aušros apygardos apylinkėse:
- Ragainės apylinkė – rinkėjų aktyvumas siekė 60,18 %, o sugadintų biuletenių skaičius buvo 4,19 %.
- Medelyno apylinkė – aktyvumas siekė 59,09 %, sugadinti buvo 3,31 % biuletenių.
- Jovaro apylinkė – rinkėjų aktyvumas pasiekė 59,42 %, negaliojančių biuletenių dalis sudarė 3,59 %.
Mažiausias aktyvumas pastebėtas:
- J. Basanavičiaus apylinkėje, kur balsavo tik 46,85 % rinkėjų, o sugadintų biuletenių dalis buvo 2,83 %.
- Vijolių apylinkėje, kur balsavo 50,20 % rinkėjų, sugadinti buvo 2,88 % biuletenių.
Perbėgęs iš Darbo partijos A. Gedvilas vėl siekia laimėjimo
A. Gedvilo veiksmai dažnai atspindi daugiau populistines taktikas nei strateginę politiką. Seimo narys A. Gedvilas pas R. Žemaitaitį perbėgo iš Darbo partijos. Iš šios partijos frakcijos jis sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų Seime, ypač dėl kalbų, kurias kai kurie politikai ir etikos ekspertai laiko nepagarbiomis ir provokuojančiomis. Vienas iš ryškesnių incidentų įvyko 2022 m. birželio 23 d., kai per Seimo posėdį A. Gedvilas, kalbėdamas apie Kaliningrado tranzito ribojimus, apkaltino premjerę Ingridą Šimonytę karo kurstymu. Jis pareiškė: „Priminsiu, kad jūsų kaip ir šalies vadovo pareiga užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad Lietuvos piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi“. Šis politiko komentaras buvo kritikuojamas kaip seksistinis, nes nurodė į I. Šimonytės šeiminę padėtį. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad toks pasisakymas pažeidžia politikų elgesio normas.
A. Gedvilas atsisakė atsiprašyti ir teigė, kad jo žodžiai buvo „neutralūs lyčiai“ ir juos būtų galima pritaikyti tiek vyrams, tiek moterims. Jis pabrėžė, kad premjerė viešai nesiskundė, jog pasijuto įžeista, ir pareiškė, kad tokie svarstymai atveria „Pandoros skrynią“, į kurią įeina ir kitų politikų pasisakymai.
A. Gedvilo pavardė žiniasklaidoje bene dažniau skamėjo nė dėl jo darbų, o dėl jo skandalingų skyrybų. Jis išsiskyrė su žmona Jolanta po 27 metų santuokos. Skyrybų procesas buvo sudėtingas, ir Jolanta Gedvilienė viešai pasidalino, kad jos vyras jau kelerius metus planavo skyrybas, siekdamas užtikrinti, kad po jų jai neliktų jokio turto. Ji taip pat sakė, kad suprato apie galimus neištikimybės požymius, bet ilgą laiką nenorėjo pripažinti, kad šeimos gyvenimas byrėjo.
A. Gedvilas dar santuokos metu pradėjo rodytis viešumoje su jaunesne moterimi, buvo pastebėtas renginiuose ir naktiniuose klubuose, kas paskatino spėliones apie jo naujus santykius. Jolanta, aktyviai dalyvavusi šeimos versle, išreiškė nusivylimą dėl to, kaip pinigai ir valdžia keičia žmones, pabrėždama, kad pasikeitus aplinkybėms prioritetu tapo turtiniai klausimai, o ne buvusi meilė ir šeimos vertybės.
R. Janušonienė – tvirta lyderė prieš populizmą
Šiaulių miesto tarybos narė ir socialdemokratų kandidatė R. Janušonienė, skirtingai nei jos oponentas, garsėja ne aštriais pasisakymais ar ginčais Seime, o aktyviu darbu su žmonėmis. Šiuo metu R. Janušonienė yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai dalyvauja opozicijos veikloje ir dirba Kontrolės komitete, siekia užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą bei atsakomybę. Kita vertus, R. Janušonienė yra turinti ženkliai mažesnę politinę patirtį nei jos oponentai bei garsėjanti kaip visur skubanti, o ypač – mėgstanti greitai.
R. Janušonienė kiekvieną savaitę skiria laiko tiesioginiams susitikimams su žmonėmis, padėdama spręsti kasdienius klausimus. Nors politikės pavardės nerasite skandalinguose politiniuose įvykiuose, ji ne kartą išreiškė tvirtą įsipareigojimą skaidriai ir atsakingai politikai. Politikos srityje ji laikosi principų, kad kiekvienas tarybos narys privalo gerbti rinkėjų pasitikėjimą ir dirbti sąžiningai. Tai liudija jos neįsitraukimas į „čekiukų skandalą, kuris sudrebino Lietuvos politinę sceną.
R. Janušonienės patirtis komunalinio ūkio sektoriuje ir privataus verslo vadovavime suteikė jai tvirtą ekonominių ir vadybinių įgūdžių pagrindą. Jos vienas svarbiausių tikslų – skatinti daugiabučių renovaciją ir saulės energijos plėtrą, taip mažinant šildymo sąnaudas. Ji aktyviai dalyvauja tiek politiniame, tiek bendruomeniniame gyvenime, nuolat ieškodama būdų, kaip padėti vietos organizacijoms ir bendruomenėms. Vienas jos pagrindinių tikslų yra sukurti stiprią, lygiavertę visuomenę, kurioje kiekvienas balsas būtų išgirstas.
Emilija Laukagalytė
