Lapkričio 13 dieną Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filiale vyko konferencija, skirta prelato Pranciškaus Mykolo Juro, žymaus JAV lietuvių visuomenės veikėjo 130 – mečiui paminėti. Renginyje dalyvavo ir Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vadovai bei daug prisidėjusi Bridų bibliotekininkė Gitana Mikalauskienė.
Konferenciją vedė ir pagrindini pranešimą „Žmogus, kūręs lietuviškąjį Amerikos pasaulį“ skaitė Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, Konferenciją pasveikino Rolandas Žalnierius, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, taip pat Seimo narė Rima Baškienė.
Šiaulių karšto sūnų Pranciškų Mykolą Jurą, ypatingai jautrią ir darbščią asmenybę, A. Maceina pavadino „Juru bruzdelninku“, „zvimbiznčia bitele“, o profesorius J. Eretas – „užjūrio Valančiumi“. Simboliška – kad įvyktų gražios sukakties minėjimas, dirbo ir prisidėjo labai daug žmonių. Pranešimus dar skaitė P. Juro sūnėnas prof., habil. dr. Gediminas Merkys, apie prelato nuopelnus ir paveldą Kretingoje pasakojo Kretingos vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, apie sąsajas su Šiaulių rajonu kalbėjo asociacijų „Bridų bendruomenė“ ir „Sutkūnų bendruomenė“ atstovai. Apie JAV savaitraščio „Dirva“ veiklą pasisakė buvęs redaktorius prof. Jonas Jasaitis, apie pranciškoną P. M. Jurą kalbėjo ir Kretingos vienuolyno brolis pranciškonas Bernardas Saulius Belickas OFM, Bridų kraštotyrininkas, buvęs mokyklos direktorius Steponas Balčiūnas bei Šakynos kraštotyrininkas Stasys Šalkauskis.
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos indėlis konferencijoje taip pat nemažas: surinkta daug medžiagos apie prelato gyvenimą ir veiklą. Bridų bibliotekoje surengta Pranciškaus Mykolo Juro 130 – mečiui skirta spaudinių, kraštotyrinės medžiagos, fotografijų ekspozicija. Apžiūrinėjant parodą, visų dėmesys krypo į mecenato ir knygų leidėjo, lietuviško žodžio sergėtojo P. Juro laiškus, fotografijas, straipsnius apie jį. Akys užkliuvo ir už jam skirtų Bernardo Brazdžionio eilių. Centre pakabintas, išdidintas eilėraštis tapo nebyliu, bet labai iškalbingu, pagarbos ir dėkingumo ženklu. Konferencija parodė, kad mes turime gerbti savo kraštiečius, įnešusius svarų indėlį į lietuviškos kultūros paveldą, kurio didžioji dalis jau grįžta iš užsienio – P. Juro palikimas yra atkeliavęs į Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos biblioteką, kur šiuo metu skaitmeninamas, o patalpintas į VU Senųjų spaudinių duomenų bazę, taps prieinamu visiems norintiems.
ŠRSVB informacija
