Bukos užsienio ministerijos, politikų, partijų impotencijos dėka Lietuva tapo migrantų, visokio plauko verteivų gūžta. Kadangi, anot Radžvilo, santvarka tampa neobolševikine – liberaliąja doktrina, tai, mielieji, ar prie Lenino buvo tarimasis su liaudimi? Volodia yra anūkėlis, kuris išmano visas gyvenimo sferas, tik ne pilietinį žmonių ugdymą.
Jis nuvyko į sugriautą Iraką ir aiškiai pasakė, kad sienos kiauros – pas mus vykite, darykite tvarką prieš plūstančius gudus ir kitų tautybių pabėgėlius. Šie skaniai prikerta, pridergia indus – solidu, kompetetinga. Kaimo mokyklos, bibliotekos likviduojamos, būrams juk kultūros ir švietimo nereikia. Tai kur likęs pastatėlis, kur gyvens tamsaus, visokio gymio nukentėjusieji ale nuo diktatorių režimo.
O pas mus muštro nėra? Prievartiniai testavimai, skiepai, suskaldę visuomenę į dvi konfrontuojančias barikadų stovyklas. Viešvilės buvę vaikų namai, netoli pasienis su Rusija be gyventojų, be bendruomenės atsiklausimo pataps prostitucijos ir narkomanijos placdarmu. Ir tai kuomet veikė vaikų namai, laisvai dienos metu paauglių iš asocialių šeimų niekas nevedžiojo už rankos, vėžindavo sekso išalkę tauragiškiai, po to stebėdavosi valdžia – kaip čia vėjelis pripūtė nepilnametei kūdikį?
Ir dabar bus riaušių, nesutarimų su gyventojais, vagysčių, plėšimų, tik naujai besikuriančios politinės jėgos su streikais dar gali stabdyti šitą absurdą.
Ruslanas Baranauskas, apžvalgininkas
