Žmonės lietuviai visai suprastėjo.
Pametė galvas kartu su jų turiniu.
Vedasi mus, kas tik nori, ant vėjo
Ir, atsiprašant, be perstojo… dūrina.
Trisdešimt metų E priedais penėti
Gatavi „nieką“ priimti už „viską“.
Liepia mums lįst per pandemijos rėtį…
Šiauštis prieš valdžią nei vienas nedrįstam.
Trisdešimt metų 5G antenom
Daro iš mūsų globalinę košę.
Bet liaudies kūnai net tai išgyvena.
…Vaikštom su kaukėm viskam pasiruošę.
Tą, ką po karo tėvai ir seneliai
Statė, sodino, išmokė mylėti,
Iš už Atlanto sugrįžusios „pelės“
Atėmė. Ir dar prigrasė tylėti.
Dėtis nėr kur. Reikia laukt perkrovimo.
Mirksim susėdę naivuoliškom farom.
O mus tuo tarpu kas nori, tas ima Ir, Dieve saugok, neklauskit, ką daro.
Antanas Stugys