Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas atsiranda, kai mikroorganizmai (pvz., bakterijos, grybai, virusai ir parazitai) keičiasi, kuomet yra veikiami antimikrobiniais vaistiniais preparatais (tokiais kaip antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai, antivirusiniai vaistai, antimaliariniai vaistai ir antihelmintikai). Mikroorganizmai, kurie tampa atsparūs vaistams, kartais vadinami „supermikrobais“ („superbugs”). Todėl vaistiniai preparatai tampa neveiksmingi ir infekcijos neišgydomos, todėl padidėja kitų asmenų užsikrėtimo ir infekcijos išplitimo rizika.
Antimikrobinis atsparumas pasireiškia natūraliai, bet jį sunkina netinkamas vaistų vartojimas, pvz., naudojant antibiotikus virusinėms infekcijoms, tokioms kaip peršalimas ar gripas, ar antibiotikų pasidalijimas su kitais asmenimis. Vaistinių preparatų trūkumas, neteisingas jų skyrimas bei prasta infekcijų prevencija ir kontrolė taip pat skatina atsparumą vaistams vystytis ir plisti.
Koks skirtumas tarp atsparumo antibiotikams ir antimikrobinio atsparumo?
Atsparumas antibiotikams atsiranda, kai bakterijos pasikeičia, reaguodamos į antibiotikų, vartojamų bakterinėms infekcijoms (pvz., šlapimo takų infekcijų, pneumonijos, kraujo infekcijų) gydyti, ir jie tampa neveiksmingi.
Antimikrobinis atsparumas yra platesnis terminas, apimantis atsparumą vaistams, gydantiems infekcijas, kurias sukelia ir kiti mikrobai, pvz., parazitai (maliarija ar helmintai), virusai (ŽIV) ir grybai (Candida).
Antimikrobinis atsparumas – pasaulinė grėsmė
Antimikrobinis atsparumas kelia grėsmę bakterijų, parazitų, virusų ir grybų sukeltų infekcijų prevencijai ir gydymui.
Antimikrobinis atsparumas, kaip rimta pasaulinė grėsmė visuomenės sveikatai, reikalauja veiksmų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.
Be veiksmingų antibiotikų, chirurgijos ir vėžio chemoterapijos sritys nebūtų sėkmingos.
Sveikatos priežiūros išlaidos pacientams, sergantiems atspariomis vaistams infekcijomis, yra didesnės už gydymą ligoniams, kurie serga infekcijomis, kurios nėra atsparios vaistams, vertinant ilgesnę ligos trukmę, papildomus tyrimus ir brangesnių vaistų vartojimą.
Visame pasaulyje 480 000 žmonių kasmet suserga atsparia vaistams tuberkulioze, o atsparumas vaistams taip pat apsunkina kovą su žmogaus imunodeficito virusu ir maliarija.
Kas pagreitina atsparumo antibiotikams atsiradimą ir išplitimą?
Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai laikui bėgant, dažniausiai dėl genetinių pokyčių. Tačiau piktnaudžiavimas jais pagreitina šį procesą. Antibiotikai yra per dažnai vartojami ir jais piktnaudžiaujama kalbant ne tik apie žmones, bet ir apie gyvūnus, kadangi dažnai antibiotikai vartojami be gydytojo rekomendacijos.
Antibiotikams atsparūs mikroorganizmai cirkuliuoja tarp žmonių, gyvūnų, aptinkami maiste ir aplinkoje (vandenyje, dirvožemyje ir ore). Jie gali plisti tarp žmonių ir gyvūnų, taip pat nuo žmogaus žmogui. Prasta infekcijų kontrolė, netinkamos sanitarinės sąlygos ir netinkamas maisto tvarkymas skatina sukėlėjų atsparumą.
Antimikrobinis atsparumas yra sudėtinga problema, įtakojanti visuomenės sveikatą, ir kurią lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Vienos, atskirtos intervencijos poveikis yra ribotas. Siekiant sumažinti atsparumo atsiradimą ir išplitimą, reikia imtis koordinuotų veiksmų. Todėl visoms šalims reikia nacionalinių veiksmų planų dėl antimikrobinio atsparumo. Didelis dėmesys turi būti skiriamas naujų antimikrobinių vaistų, vakcinų ir diagnostikos priemonių moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Viktorija STRAZDINIENĖ
Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė
