Žiemą čiuožyklomis virtę šaligatviai, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidina traumų riziką.
Pagrindinės traumos
Kiekvieną dieną į darbą ar kitokiais reikalais gatvėmis skuba tūkstančiai pėsčiųjų. Ne vienas jų, kaip liaudyje sakoma, „pagauna zuikį“, tačiau kitam tos „gaudynės“ baigiasi ligoninės traumatologijos skyriuje.
Dažniausios traumos – rankos riešo sąnario sumušimai, patempimai, rankų kaulų išnirimai, stipinkaulio lūžiai, nes žmogus griūdamas remiasi ranka. Taip pat dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.
Tokias traumas dėl slidžių šaligatvių ar laiptų galime patirti kiekvienas. Nors tarp nukentėjusiųjų dažniausiai patenka vyresni žmonės, tačiau traumų patiria įvairaus amžiaus gyventojai. Kai kuriems prireikia ir operacijų. Sunkių traumų pasekmes žmonės jaučia visą gyvenimą.
Kaip apsisaugoti nuo traumų
Apsaugoti save ir artimuosius galima imantis paprastų, bet veiksmingų priemonių.
Norint išvengti traumos, geriausia būtų apeiti slidžias vietas, bet ne visada įmanoma, todėl patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visų pirma, reikia nepabijoti paimti kastuvą į rankas ir nuvalyti sniegą prie savo namų.
Būtina yra įvertinti aplinkybes, oro sąlygas, susiplanuoti savo darbus kitaip, jeigu lauke yra ypač slidu. Jei būtiniausių reikalų atidėti negalima, iš namų išeiti reikia bent 15-20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti nors ir ilgesnį, bet mažiau slidų kelią.
Avimos avalynės padai turi būti gruoblėti. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Prasidėjus šalčiams, moterims, norinčioms išvengti žiemos traumų, geriausia būtų visiškai atsisakyti aukštakulnių batų ir avėti batus žema pakulne.
Būtina vilkėti judesių nevaržančius drabužius. Neretai moteris parpuola tik todėl, kad lemiamą akimirką jai sutrukdo pasipainiojęs ilgas šalikas ar nuo peties slystantis rankinuko diržas.
Tamsiu paros metu traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.
Reikia būti itin atsargiems prekybos centrų prieigose, nes ten dažniausiai būna labai slidu, atsargiai lipti laiptais, leistis į nuokalnes. Šiose vietose neretai virstama atgal ir sutrenkiama galva. Tokios traumos gali būti labai pavojingos.
Senukams ar neįgaliesiems, besinaudojantiems lazda ar ramentais, ant jų reikia uždėti specialų antgalį.
Nešuliams geriau naudoti krepšius su ratukais, kad bent viena ranka būtų laisva ir galima būtų prisilaikyti turėklų. Dar geriau – kuprinė, kad abi rankos būtų laisvos ir būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Kristi reikia mokėti
Visgi, jei jau krenti, reikia mokėti kristi. Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui. Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.
Kaip elgtis jei traumos išvengti nepavyko?
Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia įmobilizuoti, šaldyti ledu, sniegu (neįnešant į žaizdą galimos infekcijos). Specialių šaldomųjų skysčių purškalo ar tepalų forma galima įsigyti vaistinėse.
Pirmas dvi paras šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad, sutrikus kraujotakai, audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti.
Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos ankstyvuoju laikotarpiu jos tik pablogintų situaciją.
Žmonėms atsidūrusiems šalia nukentėjusio svarbu žinoti taisyklę: „Pirmiausia – nepakenk“, nes neišmanant geriau nesistengti padėti. Tačiau privalu suteikti pirmąją pagalbą – atšaldyti pažeistą sritį, įmobilizuoti, kuo skubiau iškviesti medikus ar saugiai gabenti sužeistąjį į gydymo įstaigą.
Skaistė GRIGYTĖ
