Dvokiantysis Eleboras (Helleborus Foetidus) nėra didelis ir paprastai išsikeroja iki 30 x 30 cm, tačiau puikiai atrodo auginant grupėmis, kartais naudojamas kaip kiliminis augalas. Kai kurie augintojai teigia, jog plotas, užsodintas šiais eleborais, gali priminti priminti kanapes ar šefleras.
Gėlė dvokiantysis eleboras – visžalis lauko augalas. Tai visžalis augalas ir žiemos metu, temperatūrai nukritus žemiau -4 laipsnių lapų išvaizda šiek tiek pasikeičia, jie nusvyra, įgauna blizgesnį atspalvį, ir nors tai gali pasirodyti, jog augalui atėjo paskutinioji, tačiau sušilus orui dvokiantysis eleboras kaip mat atsigauna.
Kaip ir kiti Eleborai šis augalas žydi anksti pavasarį, todėl savo žiedais džiugina gerokai anksčiau nei kiti augalai. Tiesa, šios rūšies Eleborų žiedai nėra tokie išvaizdūs kaip jų giminaičių, tačiau jie išsilaiko ilgai (iki vasaros vidurio). Kaip sufleruoja augalo pavadinimas – žiedų kvapas nėra malonus bei gana aštrus. Jų žiedus nesunkiai atskirsite nuo kitų Eleborų, kadangi jie neprasiskleidžia taip smarkiai, ir būdami iš esmės žali, turi rausvai-violetinį žiedlapių kraštelį.
Išvestinės šių Eleborų rūšys gali turėti labiau išvaizdžius žiedelius, o stiebai siekti net iki 50 cm aukštį. Auginti šiuos eleborus nėra sunku, jie puikiai išauga iš sėklų, megsta pavėsį ir sausesnę žemę (t.y. gerą drenažą). Kartais pasisėja patys ir šalia motininio augalo gali išaugti kiti.
Pagal spaudą
Asociatyvi nuotr.
