Anksčiau griežčiai buvo dažnokai auginama kultūra. Ši maistinė ir pašarinė daržovė atkeliavo iš Graikijos XIV amžiuje. Tačiau kultūriniai griežčiai atsirado daug anksčiau – jie buvo žinomi graikams ir romėnams keletą šimtmečių prieš Kristų. Manoma, kad jie atsirado dėl atsitiktinio lapinio kopūsto ir dirvinio bastučio susikryžminimo.
Griežčiai yra vertingas maisto produktas – valgomi žali ir perdirbti. Pavyzdžiui, šiose daržovėse gausu vitamino C (100 g – iki 31–47 mg), ir pagal šį rodiklį jos lenkia visus kitus šakniavaisinius augalus. Liaudies medicina griežčių sultis vartojo ilgai negyjančių žaizdų ir nudegimų gydymui. Jie rekomenduojami sergant vidurių užkietėjimu. Gydytojai pataria griežčius valgyti ligoniams, sergantiems šlapimo šalinimo sistemos ligomis, ateroskleroze, atsiradus tinimams. Jais gydytis patartina sergant nutukimu. Be to, griežčiai palengvina atsikosėjimą, o vandenyje sutrintų sėklų anksčiau būdavo duodama vaikams nuo tymų. Šių daržovių negalima vartoti ligoniams, sergantiems ūmiomis uždegiminėmis skrandžio ir žarnyno ligomis, hipertonija, podagra.
Viduramžiais Europoje griežčiai paplito kaip valgoma daržovė. Ypač juos mėgo vokiečiai. Anglijoje griežčius pradėjo auginti tik XVI a., bet prie jų priprato kaip prie ropių. Griežčiai su mėsa tapo nacionaliniu anglų patiekalu. Rusijoje kaip maistinė daržovė griežčiai nebuvo vartojami iki XX a. Neskuba iš jų gaminti patiekalų ir mūsų šalies šeimininkės. Daugiausia auginami gyvulių pašarui, nors yra ir daržovinių veislių.
Griežčiai – nelepi daržovė, gerai auga po visų daržovių, išskyrus kopūstines. Jie gali būti sėjami sėklomis arba sodinami daigais. Augalų maitinamasis plotas 20X30 arba 25X25 cm. Pasėlių priežiūra tokia pat kaip ropių. Daigai nebijo šalnų. Užaugę pakenčia iki 6 – 8° šalčio, tačiau šakniavaisių geriau neperauginti: derlius būna didesnis, bet pablogėja skonis.
Pagal spaudą
Asociatyvi nuotr.
